Europos Sąjunga ir toliau įsipareigoja spartinti elektrifikavimą ir anglies dioksido išmetimo mažinimą, sudarydama naują 100 mlrd. eurų vertės susitarimą. Ši iniciatyva yra ES švarios pramonės susitarimo, kuriuo siekiama stiprinti švariųjų technologijų ir gamybos sektorius visame regione, dalis.
Perėjimas prie ekologiškesnės pramonės
Naujuoju finansavimu siekiama ne tik paremti Europos reindustrializaciją, bet ir užtikrinti, kad pramonė taptų ekologiškesnė ir našesnė. Atrodo, kad šis žingsnis yra tiesioginis atsakas į Jungtinių Amerikos Valstijų ekonominį ir diplomatinį nutolimą nuo ES.
Daugelį metų Europa diskutavo apie „pramonės renesanso“ poreikį, tačiau jai sunkiai sekėsi išlaikyti savo buvusį dominavimą gamybos srityje. ES, kaip ir JAV, labai pasikliovė technologijų ir gamybos užsakomosiomis paslaugomis, ypač Kinijoje. Tačiau dėl ekonominių pokyčių transatlantiniuose santykiuose ES iš naujo prireikė skubiai atkurti savo pramoninę bazę, kartu išlaikant įsipareigojimą mažinti anglies dioksido išmetimą.
Švarios pramonės susitarimas
Europos Komisijos „Švarios pramonės susitarimas“ apibūdinamas kaip „ES konkurencingumo ir anglies dioksido išmetimo mažinimo planas“. Pagrindinė jo dalis – 100 mlrd. eurų lėšų, skirtų švariųjų technologijų sektoriui, įskaitant elektrinių transporto priemonių kūrimą, gamybą ir daug energijos naudojančias pramonės šakas, kurioms reikia didinti našumą ir kartu mažinti išmetamųjų teršalų kiekį.
Nors švarios energijos pramonė padarė didelę pažangą, ES vis dar tikisi, kad 2025 m. anglies dioksido išmetimas pasieks aukščiausią tašką. Tačiau, įgyvendinus šias naujas priemones, numatoma, kad per ateinantį dešimtmetį išmetamų teršalų kiekis sumažės maždaug 25 proc. ir toliau mažės net ir plečiantis Europos gamybai.
Poveikis elektromobilių sektoriui
Nors Švarios pramonės susitarime nėra aiškiai akcentuojamas elektromobilių sektorius, tikimasi, kad šis sektorius gaus daug naudos. Viena iš pagrindinių iniciatyvų – Įperkamos energijos veiksmų planas – siekiama:
- paspartinti švarios energijos diegimą
- spartinti elektrifikavimą
- didinti energijos vartojimo efektyvumą
- mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro
- mažinti elektros energijos kainas, kad būtų lengviau įsigyti elektromobilį
Šiuo metu eksploatuoti elektromobilį dažnai nėra daug pigiau nei vidaus degimo varikliu varomą transporto priemonę, ypač tiems, kurie naudojasi viešaisiais įkrovimo įrenginiais. Naujuoju planu siekiama pakeisti šią tendenciją.
Priklausomybės nuo Kinijos importo mažinimas
Siekdama paskatinti vietinę gamybą, ES nustatė tarifus Kinijoje pagamintiems elektriniams automobiliams, kurie kai kuriais atvejais siekia iki 45,3 %. Tai paskatino didžiuosius Kinijos automobilių gamintojus apsvarstyti galimybę atidaryti gamyklas Europoje, kad būtų galima apeiti šiuos tarifus. Tarifų dydžiai skiriasi priklausomai nuo Kinijos gamintojų gaunamų valstybės subsidijų lygio, o didesni tarifai taikomi įmonėms, gaunančioms didelę valstybės pagalbą, kurią ES laiko nesąžiningu pranašumu.
2035 m. vidaus degimo variklių draudimas – ar jis vis dar realus?
Skirtingai nei JAV, kuri pradėjo mažinti elektromobilių skatinimo priemones ir panaikino terminus, iki kurių turi būti atsisakyta vidaus degimo varikliu varomų transporto priemonių, ES ir toliau siekia iki 2035 m. uždrausti naujų automobilių su vidaus degimo varikliais pardavimą. Tačiau šio termino įgyvendinamumas vis dar tikrinamas.
ES siekia, kad iki 2030 m. naujų lengvųjų automobilių išmetamo CO2 kiekis sumažėtų 55 %, palyginti su 2021 m. lygiu. Nors šis tikslas yra plataus užmojo, kai kurie automobilių gamintojai priešinasi, įspėdami, kad šis perėjimas gali būti per greitas. Jie gali lobizuoti už išimtis arba atidėjimą, ypač dėl to, kad JAV ir po 2035 m. toliau gamins transporto priemones su vidaus degimo varikliais, o tai galėtų suteikti Amerikos gamintojams konkurencinį pranašumą.
ES pusiausvyros aktas
Bet koks ES 2035 m. tikslo koregavimas gali turėti įtakos platesniam tikslui – iki 2050 m. pasiekti anglies dioksido neutralumą. Kadangi iki šio tikslo įgyvendinimo liko tik 25 metai, Europa turi kruopščiai rūpintis pramonės konkurencingumu ir tuo pat metu vykdyti anglies dioksido išmetimo mažinimo darbotvarkę. Dar neaišku, ar ES sugebės laikytis savo tikslų kintant pasauliniam ekonominiam spaudimui.