Daugelį metų 120/80 mmHg kraujospūdis buvo laikomas auksiniu širdies ir kraujagyslių sveikatos standartu. Tačiau naujose Europos kardiologų draugijos (ESC) gairėse teigiama, kad net ir nedideli nukrypimai nuo šios normos gali padidinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
2024 m. rugpjūčio 30 d. vykusiame ESC kongrese ekspertai pristatė naują padidėjusio kraujospūdžio kategoriją, apibrėždami ją kaip sistolinio kraujospūdžio reikšmes tarp 120-139 mmHg ir diastolinio tarp 70-89 mmHg. Anksčiau šis intervalas buvo laikomas normaliu, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad net ir nedidelis padidėjimas gali reikšti didesnę ilgalaikę riziką sveikatai.
Nauji kraujospūdžio gydymo tikslai
Vienas iš svarbiausių naujųjų ESK gairių pakeitimų – tikslinių hipertenzijos gydymo rodiklių patikslinimas.
Ankstesnėse rekomendacijose buvo taikomas dviejų etapų metodas, kai gydytojai iš pradžių siekė sumažinti kraujospūdį iki 140/90 mmHg, o po to, jei įmanoma, siekė, kad jis būtų mažesnis nei 130/80 mmHg.
Dabar tikslas yra supaprastintas – dauguma pacientų turėtų siekti, kad sistolinis kraujospūdis būtų 120-129 mmHg ribose.
Šis pokytis pagrįstas klinikiniais tyrimais, rodančiais, kad mažesnis kraujospūdis susijęs su mažesne širdies priepuolių, insultų ir kitų širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Kodėl padidėjęs kraujospūdis yra pavojingas?
Padidėjęs kraujospūdis (120-139/70-89 mmHg) yra ankstyvas įspėjamasis ženklas asmenims, kuriems gresia hipertenzija (≥140/90 mmHg).
Šia nauja klasifikacija siekiama anksti nustatyti rizikos grupės asmenis, kad būtų galima keisti gyvenimo būdą, kol neįvyko negrįžtamų kraujagyslių pažeidimų.
Nesiėmimas veiksmų šiuo etapu gali turėti sunkių pasekmių, įskaitant:
- padidėjusią širdies priepuolių ir insultų riziką
- aterosklerozės (arterijų susiaurėjimo) pagreitėjimas
- didesnė lėtinės inkstų ligos tikimybė
- didesnę širdies apkrovą, kuri sukelia kairiojo skilvelio hipertrofiją ir ritmo sutrikimus
Kaip veiksmingai stebėti kraujospūdį?
Kadangi kraujospūdis gydytojo kabinete gali būti dirbtinai padidintas dėl streso (baltojo chalato sindromas), ekspertai rekomenduoja stebėti kraujospūdį namuose, kad jis būtų tiksliau įvertintas.
Be to, palaikyti sveiką kraujospūdį gali padėti paprasti gyvenimo būdo pakeitimai, pvz:
- sumažinti suvartojamos druskos kiekį
- reguliarus fizinis aktyvumas
- didesnis kalio suvartojimas (pvz., bananai, lapiniai žalumynai, pupelės)
- streso lygio valdymas
Nauji gydymo metodai: Kalio ir inkstų denervacija
ESK gairėse pirmą kartą pabrėžiama galima kalio papildų nauda, ypač pacientams, kurie neserga sunkia inkstų liga, nes kalis natūraliai mažina kraujospūdį.
Taip pat pristatyta nauja gydymo galimybė – inkstų denervacija. Ši minimaliai invazinė procedūra sunaikina inkstų arterijose esančius nervus, todėl kraujospūdis ilgainiui sumažėja. Tačiau ją rekomenduojama taikyti tik pacientams, sergantiems atsparia hipertenzija, kurie nereaguoja į standartinius vaistus.
Ką tai reiškia hipertenzijos gydymo ateičiai
Persvarstytose ESK gairėse pabrėžiama, kad hipertenzija yra laipsniškas procesas – daugumai žmonių ji neišsivysto per vieną naktį, bet pamažu pereina nuo nežymiai padidėjusių rodiklių iki visiškos hipertenzijos.
Pagal šias naujas klasifikacijas gydytojai gali įsikišti anksčiau, koreguodami gyvenimo būdą ir taikydami prevencines priemones, kad sumažintų ilgalaikę riziką.
Ar reguliariai stebite savo kraujospūdį? Ar daugiau žmonių turėtų rimtai atsižvelgti į ankstyvuosius įspėjamuosius ženklus? Pasidalykite savo mintimis komentaruose!