ES siekiant ekologiškesnių degalų, Lietuva artimiausiais metais greičiausiai pradės naudoti E20 benziną. Šiame straipsnyje paaiškinama, ką tai reiškia vairuotojams, transporto priemonėms ir degalų kainoms – ir kodėl ne visi gaus vienodą naudą.
Kas yra E20 ir kodėl jis atsiranda?
E20 yra degalų mišinys, kuriame yra 20 % etanolio ir 80 % benzino. Jis gaminamas po to, kai 2024 m. buvo įvestas E10, kuriame yra iki 10 % bioetanolio. Tikslas – sumažinti CO₂ išmetimą ir pasiekti naujus klimato tikslus. Vokietija pirmauja siekdama įtraukti E20 į EN228 degalų standartą, o bandomosios programos jau vykdomos.
Kaip E20 paveiks degalų kainas?
Naujoji ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ETS 2), nustatyta 2027 m., nustatys anglies dioksido sąnaudas iškastiniam kurui, kurį naudoja namų ūkiai ir transportas. Dėl to iki 2030 m. benzino kainos gali padidėti iki 0,54 EUR/l, o iki 2050 m. – beveik 5 EUR/l. Atsinaujinantys degalai, tokie kaip E20, bus apmokestinami mažiau, todėl bus skatinamas jų naudojimas.
Techninė rizika senesnėms transporto priemonėms
E20 tinka ne visiems varikliams. Transporto priemonės, pagamintos iki 2010 m., gali susidurti su tokiomis problemomis kaip:
- Korozija degalų sistemose, kurios nėra skirtos mišiniams su dideliu etanolio kiekiu
- Didesnės degalų sąnaudos dėl mažesnio etanolio energijos tankio
- Sumažėjęs degalų stabilumas ilgalaikio sandėliavimo metu
Lietuvoje, kur daugelis transporto priemonių yra senesnės nei 10 metų, tai gali sukelti patikimumo ir priežiūros problemų.
Gamintojų pasirengimas ir infrastruktūra
Kai kurie automobilių gamintojai, pavyzdžiui, „Škoda“, jau gamina E20 paruoštus variklius tokioms rinkoms kaip Indija. Tačiau dauguma Europos modelių dar nėra sertifikuoti. Degalinėms taip pat reikės atnaujinti degalų saugojimo ir išpylimo sistemas. Visiškas pasirengimas priklauso nuo ES masto teisinių atnaujinimų ir suderintų nacionalinių pastangų.
Poveikis žemės ūkiui ir maisto kainoms
Lietuvoje bioetanolis gaminamas iš tokių kultūrų kaip kviečiai, kukurūzai ir cukriniai runkeliai. Augant paklausai, daugiau žemės gali būti skirta ne maistui, o kurui gaminti. Ekspertai įspėja, kad tai gali padidinti maisto kainas, ypač jei sumažės pasaulinis grūdų tiekimas.
Kokia jūsų nuomonė? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
