Ar vandeniliniai automobiliai turi geresnę ateitį nei elektriniai?
Elektromobilių su baterijomis pardavimas visoje Europoje auga, o remiantis metine „Global Electric Vehicle Outlook“ apžvalga, šiuo metu kiekvieną savaitę jų parduodama daugiau nei per visus 2012 m.
Tačiau, nepaisant didėjančio populiarumo, pagrindinių baterijų komponentų, įskaitant ličio, nikelio ir kobalto, trūkumas gali kelti grėsmę tiekimui. Taigi, ar ne laikas sutelkti dėmesį į vandeniliu pagrįstą energiją?
Priešingai nei Europoje, kur parduodama vos keletas vandenilinių automobilių ir veikia maždaug 228 degalinės, Azijoje statoma ant vandenilio.
Japonijos vyriausybė planuoja, kad iki 2030 m. keliais važinės 800 000 vandenilinių transporto priemonių, o Kinija užsibrėžė plataus užmojo tikslą – iki 2035 m. jų pagaminti 1 mln.
Tikėtina, kad šie pirmieji dalyviai sumažins sąnaudas, padidins apimtis ir plėtos tiekimo grandinę.
Automobilių gamintojai taip pat nėra vieningi ir, išskyrus „Toyota“ ir „Hyundai“, tik nedaugelis investuoja į vandenilį. Vis dėlto pastaruoju metu BMW atnaujina susidomėjimą ir mano, kad vandeniliu varomi automobiliai galėtų būti greta akumuliatorinių elektrinių automobilių.
Jie planuoja nuo šių metų pabaigos visame pasaulyje paleisti nedidelį skaičių BMW iX5 vandenilinių automobilių, kurie iš pradžių bus skirti bandymams.
„Vandenilis, kaip universalus energijos šaltinis, vaidina svarbų vaidmenį kelyje į klimato neutralumą“, – sakė „BMW AG“ valdybos pirmininkas Oliveris Zipse.
Stellantis grupė taip pat ėmėsi ribotos komercinių vandenilinių mikroautobusų gamybos. Tačiau ne visi su tuo sutinka. „Mercedes“, kaip ir „Audi“, atšaukė planus pateikti rinkai vandenilio kuro elementais varomus automobilius.
Kuo skiriasi elektromobilis nuo vandenilinio automobilio?
Paprasčiau tariant, akumuliatorinis elektrinis automobilis varomas akumuliatoriuje sukaupta elektros energija, kuri įkraunama prisijungus prie elektros tinklo.
Vandenilio kuro elementais varomas elektromobilis pats gamina elektros energiją, vykstant cheminei reakcijai kuro elementų kamine. Ši elektra maitina ratų variklius, o vienintelė išmetamoji medžiaga yra vandens garai. Vandenilio kuro elementais varomi automobiliai papildomi degalais tam tikrose degalinėse.
Vandenilinio automobilio grožis yra tas, kad degalų galima pripildyti per tiek pat laiko, kiek reikia benzininiam ar dyzeliniam automobiliui pripildyti, pasiekti panašų nuvažiuojamą atstumą, ir visa tai – neišmetant jokių teršalų.
Taigi, kodėl vandenilis sunkiai įsitvirtina? Su vandeniliu susiję keli iššūkiai: nuo mažo efektyvumo iki didelių sąnaudų.
Mažas efektyvumas dėl didelių energijos nuostolių
Švariausias vandenilio gamybos būdas yra elektrolizė – elektros energijos naudojimas vandeniui skaidyti į vandenilį ir deguonį. Tačiau šis procesas reikalauja daug energijos, o jo efektyvumas gerokai mažesnis nei 100 proc.
Kol vandenilis transportuojamas į degalinę, patiriama dar daugiau nuostolių, ir net jei pavyksta apeiti transportavimo etapą, saugojimo išlaidos taip pat yra didelės.
Apskaičiuota, kad kol išvažiuojate į kelią ir vandenilis automobilyje paverčiamas elektra, sunaudojama tik apie 38 proc. pradinės elektros energijos.
Prasta infrastruktūra
Pagrindinis vandenilinių automobilių privalumas yra tas, kad jie gali būti pripildyti degalų per kelias minutes, tačiau, nepaisant to, kad vandenilis yra labiausiai paplitęs elementas visatoje, rasti vietą, kur būtų galima pripildyti vandenilinį automobilį degalų, yra labai sunku.
Čia ir slypi vandenilio problema: kas pirks vandenilinius automobilius, jei nėra degalinių? O kas investuos į degalines, jei nebus automobilių?
Pradinė vandenilio infrastruktūros kūrimo investicijų rizika yra per didelė vienai bendrovei, todėl tikėtina, kad šiai problemai spręsti reikės planavimo ir koordinavimo, kuriame dalyvautų vyriausybės, pramonės atstovai ir investuotojai.
Vandenilis yra labai degus
Vandenilis yra labai degus, jį sunku sandėliuoti, o avarijos atveju jis kelia pavojų saugumui. Tačiau automobilių gamintojai, pavyzdžiui, „Toyota“, tvirtina, kad kuro elementais varomi elektromobiliai yra tokie pat saugūs kaip ir įprastos transporto priemonės.
Japonijos automobilių gamintoja daug metų bandė vandeniliu varomus automobilius ekstremaliomis sąlygomis ir temperatūroje, kad užtikrintų, jog juos galima naudoti saugiai ir patikimai.
Kokius vandenilio automobilius galite įsigyti?
Nors reguliariai pristatomi nauji elektriniai automobiliai, Europoje galima įsigyti tik du vandenilinius automobilius: „Hyundai Nexo“ visureigį ir „Toyota Mirai“.
Vandenilinius automobilius ne tik brangu įsigyti, bet ir juos brangu papildyti degalais. Jų kaina, palyginti su elektromobilių įkrovimo kaina, įvairiose šalyse taip pat labai skiriasi.
Kokia ateitis laukia vandenilinių ir elektrinių automobilių?
Kol kas dar neaišku, ar abiem technologijoms yra vietos.
Elektromobiliai nėra be problemų: juos pirkti brangu, o įkrauti gali prireikti nemažai laiko.
Be to, elektriniai automobiliai gali neišmesti jokių išmetamųjų dujų, tačiau baterijų energijos šaltiniai, jų komponentų perdirbimas ir transporto priemonių bei baterijų gamyba prisideda prie anglies dioksido išmetimo. Be to, dėl daugelio žaliavų gavybos kyla etinių ir aplinkosaugos problemų.
Tačiau dėl to, kad nėra vandenilio degalų papildymo infrastruktūros, dėl problemų, susijusių su degalų gabenimu, ir dėl to, kad vandenilinei transporto priemonei išjudinti reikia daug daugiau energijos nei baterijomis varomai elektrinei transporto priemonei, kol kas ateitis priklauso baterijomis varomoms elektrinėms transporto priemonėms.
