Pirmasis tokio pobūdžio elektrifikuotas greitkelis pasaulyje gali padėti iki 2045 m. Švedijoje nutiesti dar 3 000 km elektra varomų kelių.
Praėjusį mėnesį ES priėmus svarbų įstatymą, pagal kurį nuo 2035 m. visi parduodami nauji automobiliai turi būti nulinės CO2 emisijos, Europos šalys skuba rengti infrastruktūrą, reikalingą judumui be iškastinio kuro.
O Švedija dabar vieną greitkelį paverčia nuolatiniu elektrifikuotu keliu – pirmuoju tokio pobūdžio keliu pasaulyje.
Elektriniame kelyje lengvieji automobiliai ir sunkvežimiai gali būti įkraunami važiuojant.
Ekspertai teigia, kad dinaminis įkrovimas leidžia nuvažiuoti didesnius atstumus su mažesnėmis baterijomis ir išvengti laukimo įkrovimo stotelėse.
Ši Skandinavijos šalis pirmuosius elektrifikuotus kelius pradėjo kurti įgyvendindama kelis bandomuosius projektus, įskaitant pirmąjį pasaulyje laikiną elektrinį kelią.
„Mes manome, kad elektrifikavimo sprendimas yra kelias į priekį siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimą transporto sektoriuje, ir dirbame su keliais sprendimais“, – „Euronews Next“ sakė Švedijos transporto administracijos „Trafikverket“ strateginės plėtros direktorius Janas Petterssonas.
Pasirinktas greitkelis, Europos kelias E20, jungia logistikos centrus tarp Hallsbergo ir Örebro, esančius trijų didžiųjų šalies miestų – Stokholmo, Geteborgo ir Malmės – viduryje.
Kaip tai veikia?
Šiuo metu vyksta viešųjų pirkimų etapas, o projektą planuojama įgyvendinti iki 2025 m.
Dėl E20 įkrovimo būdo dar nenuspręsta, tačiau galimi trys įkrovimo būdai: kontaktinio tinklo sistema, indukcinė sistema ir laidinė sistema.
„Manome, kad elektrifikavimo sprendimas yra pažangus būdas transporto sektoriui dekarbonizuoti, todėl dirbame su keliais sprendimais.“ – Janas Petterssonas „Trafikverket“ strateginės plėtros direktorius
Kontaktinio tinklo sistema gali būti naudojama tik sunkiasvorėms transporto priemonėms. Nes ji naudoja oro laidus, kuriais elektra tiekiama specialios rūšies autobusams ar tramvajams.
2018 m. „Trafikverket“ inauguravo pirmąjį pasaulyje elektrinių transporto priemonių įkrovimo bėgį viešuosiuose keliuose kaip bandomąjį projektą tarp Stokholmo Arlandos oro uosto ir logistikos logistikos zonos Rosersberge.
2 km ilgio ruože į asfaltą buvo išfrezuotas elektrinis bėgis, ant kurio elektriniai sunkvežimiai nuleidžia judančią rankeną, gaunančią energiją.
Laidus įkrovimas veikia kaip išmaniųjų telefonų įkroviklio kilimėlis. Užuot prijungus įkroviklį, šiose specialiose elektrinėse transporto priemonėse ant kelio yra trinkelė arba plokštė, o kai transporto priemonė užvažiuoja ant jos, trinkelė belaidžiu būdu įkrauna transporto priemonę.
Indukcinio įkrovimo sistemoje naudojama po keliu užkasta speciali įranga, kuri elektrą siunčia į elektromobilyje esančią ritę. Tuomet transporto priemonėje esanti ritė naudoja šią elektrą akumuliatoriui įkrauti.
2020 m. Visbio saloje esančiame mieste pastatytas belaidis elektrinis kelias, skirtas sunkiasvoriams sunkvežimiams ir autobusams.
Galima nauda privatiems automobiliams
Petterssonas sako, kad pasaulis susiduria su „ypatingu iššūkiu“, kaip išlaikyti sunkiasvorių transporto priemonių įkrovimą.
„Jei sunkiasvorėms transporto priemonėms bus taikomas tik statinio įkrovimo sprendimas, gausime transporto priemones su didžiuliu kiekiu akumuliatorių, kuriuos reikia vežti“, – sakė jis.
Nors daug dėmesio Elektros kelių sistemoje (ERS) skiriama sunkvežimiams, neseniai atliktame tyrime teigiama, kad naudą galėtų gauti ir asmeniniai automobiliai.
Tyrime buvo modeliuojami 412 privačiai vairuojamų automobilių judėjimo modeliai dalyje Švedijos nacionalinių ir Europos kelių ir nustatyta, kad derinant namų įkrovimą su dinaminiu įkrovimu akumuliatoriaus dydį galima sumažinti iki 70 proc.
Tyrimą atlikę mokslininkai taip pat teigia, kad ne visi Švedijos keliai turi būti elektrifikuoti, kad sistema veiktų, būtų efektyvu tai daryti tik 25 proc. visų kelių.
Tai buvo pirmasis bandymas imituoti elektrinę kelių sistemą (ERS) su realiais vairavimo modeliais.
Tačiau tyrėjai atkreipia dėmesį, kad ERS gali būti skirta ne visiems.
„Reikalaujamas geresnis ERS nuvažiuojamas atstumas skiriasi priklausomai nuo gyvenamosios vietos mieste ir kaime, t. y. vairuotojai, gyvenantys netoli miesto centro, turėtų mažesnes baterijas, nes jie labiau priartėja prie ERS ir gauna daugiau naudos„, – „Euronews Next“ sakė Chalmerso technologijos universiteto Fizinių išteklių teorijos skyriaus tyrėjas daktaras Washimas Shomanas.
Shomanas teigia, kad šių dviejų tipų gyventojų baterijų veikimo nuotolis gali skirtis iki 20 proc.
Jis taip pat sako, kad ši technologija dar tik bręsta ir tyrime daromos prielaidos apie tam tikras sąlygas.
„Tačiau pakankamai tobulėjant, manau, kad jos galėtų pasiekti tokias savybes“, – pridūrė jis.
Kitos šalys, pavyzdžiui, Italija, Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Indija, dvigubai daugiau dėmesio skiria ERS sistemų kūrimui.
Švedija, planuojanti iki 2045 m. išplėsti dar 3 000 km elektrinių kelių, bendradarbiauja su Vokietija ir Prancūzija, kad keistųsi patirtimi bendradarbiaudama su valdžios institucijomis ir vykdydama mokslinius tyrimus elektrinių kelių srityje.
Vokietija ir Švedija jau kelerius metus turi demonstracinius įrenginius viešuosiuose keliuose, o Prancūzija planuoja įsigyti bandomąjį ruožą su elektriniu keliu.
Šaltinis: euronews.com
