Visi mėgstame įdomybes. Automobilyje yra daiktų, į kuriuos žiūrime kiekvieną kartą važiuodami automobiliu ir visiškai nežinome, ką tiksliai jie daro. Kiekviename automobilyje ant priekinio stiklo matome savotiškus juodus taškus. Kartais jų būna daugiau, kartais mažiau, bet…. jie visada atlieka tą pačią funkciją. Kaip ir juodi taškai ant šoninių veidrodėlių, kurie anksčiau buvo įprasti, bet dabar tapo senesnių automobilių sritimi. Ar žinote, kodėl gamintojai juos naudoja? Pradėkime nuo „fritų“.
Kas tai per juodi taškai ant stiklo?
„Frit“ skamba grėsmingai, tačiau vairuotojui dėl to nerimauti nereikia. Su anglišku žodžiu „frit“ galbūt jau esate susidūrę anksčiau. Juodas apvadas ant stiklo ir būdingi taškeliai visai nėra lipdukas. Daugelis žmonių mano, kad gamintojai juos naudoja siekdami apsaugoti vairuotojo regėjimą nuo saulės. Iš dalies tai tiesa, tačiau tai yra šalutinė „frito“ funkcija.
„Fritas“ ant priekinio automobilio stiklo dedamas šilkografijos būdu ir yra pagamintas iš keraminio emalio, kuris aukštoje temperatūroje sukepinamas su stiklu. Be jo automobilio stiklo nebūtų įmanoma pritvirtinti klijais. Be juodos šiurkščios briaunos tiesiog būtų neįmanoma tinkamai pritvirtinti stiklo, o tai padaryti padeda vidinė juodos detalės dalis. Įdomi ir ši išorinė „frito“ dalis, nes ji apsaugo klijus nuo saulės spindulių ir padaro klijus patvarius. Ekspertai teigia, kad vienodas juodas apvadas atlieka ir estetinę funkciją, paslėpdamas negražius klijus nuo akių. Automobiliai su juodu apvadu tiesiog atrodo daug paprasčiau.
O tie paslaptingi juodi taškai? Jų užduotis – rūpintis stiklu, kad jis nebūtų pažeistas – taškeliai neleidžia susidaryti per dideliam temperatūrų skirtumui. Taip gali atsitikti, jei tarp stiklo ir „frito“ nėra sklandaus perėjimo.
O juodi taškai ant veidrodžių?
Senesniuose automobiliuose tai buvo įprastas dalykas, tačiau naujesniuose automobiliuose sunku susidurti su linija, kurią sudaro juodi taškai ant šoninio veidrodėlio. Technologijos pažengė į priekį ir dabar įvairios sistemos padeda vairuotojams geriau matyti. Aklojoje zonoje esančias transporto priemones vis dažniau žymi oranžinės (ar panašios) lemputės, kurios įspėja, kad turime būti itin budrūs, nes išvažiavimas į kitą eismo juostą gali baigtis susidūrimu. Kita vertus, parkuojant automobilį mus stebi parkavimo jutikliai ir atbulinės eigos kamera.
Anksčiau gamintojai naudojo daug daugiau rankinių sprendimų. Juodi taškai atskiria dvi veidrodžio puses. Mažesnysis, esantis veidrodžio išorėje, turi didinamąjį poveikį. Vairuotojas mato daugiau (t. y. turi didesnį matymo lauką), o tai naudinga ne tik parkuojantis, bet ir keičiant eismo juostas. Padidinamasis plotas taip pat apima transporto priemones, važiuojančias C statramsčio aukštyje, todėl galima sumažinti vadinamąjį aklosios zonos efektą.
Žinoma, prie tokių veidrodžių reikia priprasti, nes jie iškraipo vaizdą, tačiau anksčiau jie buvo standartas ir jų naudojimas buvo kuo natūralesnis.