„Toyota“ vadovai jau ne vienerius metus kartoja, kad svarbu stengtis kuo efektyviau mažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Japonijos konglomerato mokslininkai mano, kad amoniako vidaus degimo variklis gali būti sprendimas, pakeisiantis automobilių pasaulį.
„Toyota“ vadovybė neslėpė, kad ji yra nuosaiki elektrifikavimo bet kokia kaina šalininkė. Vietoj to ji laikosi kelių krypčių automobilių pramonės pokyčių strategijos. Jau daugelį metų dirbama prie amoniakinio vidaus degimo variklių technologijos diegimo serijinėje gamyboje. Pranešama, kad „Toyota Motor Corporation“, bendradarbiaudama su Kinijos konglomeratu „Guangzhou Automobile Group„ (GAC Group), į ją jau investavo šešis milijardus dolerių. Tai reiškia, kad abi bendrovės deda rimtas viltis į šį sprendimą. Jei ką nors stebina „Toyota“ bendradarbiavimas su Kinijos valstybiniu konglomeratu, verta priminti, kad abi bendrovės įsteigė bendrą įmonę dar 2004 m., nes to reikalavo įstatymai, kad ne Kinijos bendrovės galėtų gaminti vietinius automobilius.
Ar prasmingas amoniaką deginantis variklis? Nuomonės šiuo klausimu išsiskiria
2023 m. „Toyota“ ir GAC pristatė veikiantį tokio variklio prototipą. Tuo metu Koji Sato pasakė įsimintiną frazę: „Mūsų amoniakinis variklis – tai elektromobilių pabaiga“. Tai drąsūs žodžiai, tačiau naujasis didžiausios pasaulyje automobilių bendrovės generalinis direktorius juos pasakė neatsitiktinai. Neoficialiomis žiniomis, prie jo vis dar dirbama.
Kokie tokio sprendimo privalumai? Esamus automobilių modelius galima pritaikyti naujiems degalams, nes jų konstrukcija iš esmės nesikeičia. Vienintelis dalykas, kurį reikia padaryti, kad būtų galima deginti amoniaką, tai pritaikyti variklius, o tam reikia išspręsti keletą uždavinių. Visų pirma, deginant amoniaką reikia didelio degalų ir oro mišinio suspaudimo laipsnio, nes kitaip jis degs per lėtai. Be to, toks cheminis procesas susijęs su dideliu azoto oksidų (NOx) ir diazotido (NO2) išmetimu. Dėl šios priežasties amoniakas nebenaudojamas laivyboje ir sunkiajame transporte, o JAV uždrausta naudoti tokius degalus. Akivaizdu, kad Kinijos ir Japonijos korporacijos jau žino, kaip įveikti šias problemas. Tokiu atveju anglies dioksido emisiją galima sumažinti 90 proc. palyginti su benzininiu varikliu, t. y. beveik iki nulio.
Amoniako variklio prototipo variklio darbinis tūris – du litrai, jo galia – 163 AG
2023 m. pabaigoje pristatytas variklio prototipas yra pirmasis amoniako variklis, skirtas lengviesiems automobiliams. Jo našumas nėra labai įspūdingas, tačiau jo pakaks kaip galios šaltinio populiariems automobiliams. Dviejų litrų darbinio tūrio keturių cilindrų agregatas pasiekia didžiausią 163 AG galią, tačiau apsieina be priverstinio oro pripūtimo, t. y. įvairių rūšių kompresorių. „Toyota“ ir GAC žada, kad tai tik pradžia ir kad amoniakas gali tapti ekologišku ateities degalu lengvųjų automobilių varikliams. Ar turėtume jais tikėti?
Amoniakas yra cheminis azoto ir vandenilio junginys (NH3), dažnai naudojamas daugelyje pramonės šakų. Pirmiausia jis sudaro trąšų pagrindą, kuriam pagaminti sunaudojama du trečdaliai visos pasaulyje pagaminamos produkcijos. Be to, jis naudojamas ir kitais tikslais, įskaitant kaip įvairių šiuolaikinių cheminių produktų sudedamoji dalis. Amoniakas netgi naudojamas popieriaus balinimui gamybos procese.
Naujų e. degalų idėja turi nemažai priešininkų. Laikas parodys, ar jie klysta
Šios idėjos skeptikai teigia, kad ji yra aklavietė dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, norint pagaminti skystą amoniaką, kad jį būtų galima naudoti vietoj benzino, reikia daug energijos. Dėl to šiuo metu ji yra neefektyvi. Be to, be jau minėto nuodingų azoto junginių išsiskyrimo, amoniakas yra labai toksiška ir korozinė medžiaga, todėl variklius eksploatuoti naudojant tokius degalus bus brangu ir sudėtinga. Baisu net pagalvoti, kiek kenksmingų junginių galėtų patekti į atmosferą, jei toks variklis sugestų. Ir be to civilizacija turi pakankamai problemų, susijusių su amoniako buvimu trąšose. Mokslininkai įrodė, kad jis sukelia rūgščius lietus, didina azoto (taigi ir ozono) kiekį atmosferoje ir sukelia kvėpavimo takų ligas.
Visa tai nedžiugina, tačiau sunku patikėti, kad pirmaujančios automobilių bendrovės mokslininkai nežino apie tokias problemas. Matyt, jie mano, kad jas galima įveikti, ir tiki, kad žaidimas vertas žvakės. Jei „Toyota“ kartu su GAC pradės gaminti amoniako automobilius, jie galėtų tapti prasminga alternatyva elektrinei varomajai jėgai pasaulio regionuose, kuriuose neišplėtota įkrovimo infrastruktūra. Juolab kad, skirtingai nei vandenilio elementais varomi automobiliai, kurie de facto yra elektra varomi automobiliai, amoniako automobiliai būtų konstruojami panašiai kaip ir vidaus degimo automobiliai.