Nuo liepos 6 d. kiekviename Europos Sąjungoje pirmą kartą įregistruotame naujame automobilyje bus privaloma įrengti EDR – įvykių duomenų registratorių. Žmonių požiūriu EDR yra lėktuvo juodosios dėžės atitikmuo. Tokios sistemos buvimas kiekviename automobilyje labai palengvins eismo įvykių tyrimus. Pavyzdys? Užuot vertinus transporto priemonės greitį pagal jos apgadinimus, pakanka nuskaityti duomenis iš registratoriaus. Tai bloga žinia kelių piratams.
Juodoji dėžė automobiliuose nebus juodas prietaisas, iš tikrųjų tai nebus papildomas prietaisas, kurį eismo įvykio kaltininkas prireikus galėtų atsukti arba išpjauti iš automobilio ir išmesti, kad paslėptų savo pėdsakus. Juodosios dėžės funkciją automobiliuose atliks pirotechnikos prietaisų valdikliai, galbūt vadinamasis centrinis valdymo blokas, o registratoriaus akių ir ausų vaidmenį atliks daugybė jutiklių, esančių įvairiose automobilio dalyse ir sistemose. Iš esmės vienintelis dalykas, kurį turi padaryti gamintojai, tai įdiegti į automobilius atitinkamą programinę įrangą, jei to dar nepadarė. Praktiškai didžioji dauguma tai jau padarė. Taip – ES parduodamose naujose transporto priemonėse jau daugelį metų naudojama programinė įranga su eismo įvykių registravimo funkcija. Taigi, ar nuo liepos mėn. kas nors pasikeis? Na, taip: oficialus įvykių registratorių (juodųjų dėžių) buvimas atveria platesnes galimybes eismo įvykių rekonstrukcijos tyrėjams. Pirmiausia bus aišku, kad kiekvienas automobilis turi tokį registratorių.
Penkios sekundės iki avarijos ir penkios sekundės po avarijos
„Sistema pirmiausia registruoja su pačiu eismo įvykiu susijusius matavimus, pavyzdžiui, saugos diržų įjungimo momentą, keleivių skaičių, greičio pokyčius ir pan. Taip pat įrašoma ir kita informacija, pavyzdžiui, automobilio greitis prieš susidūrimą, jo lėtėjimas išilgine ir skersine kryptimis, akceleratoriaus ir stabdžių pedalo būklė, vairo pasukimo kampas, informacija apie ABS ir ESP būseną bei variklio sūkių dažnio lygį“, – aiškina Janas Vecernikas iš „Škoda“ techninio skyriaus. “Įvykus avarijai, sistema įrašymo įrenginyje išsaugo informaciją penkias sekundes iki smūgio ir ne ilgiau kaip penkias sekundes po jo.“
Kas patenka į juodąją dėžę, lieka juodojoje dėžėje
Iš esmės, važiuojant sistema nuolat renka daug informacijos apie automobilio būklę, tačiau šie duomenys palaipsniui perrašomi maždaug kelių sekundžių cikle. Nėra galimybės iš valdiklio nuskaityti, tarkime, prieš savaitę buvusius važiavimo parametrus ir taip įrodyti vairuotojui, kad, pavyzdžiui, greitkelyje jis važiavo 200 km/val. greičiu. Išskyrus atvejus, kai įvyko avarija, tuomet įvykio duomenys (taip pat penkios sekundės iki ir po smūgio) yra visam laikui saugomi valdiklyje ir jų nebegalima nei ištrinti, nei perrašyti. Jie ten ir liks… ir po 10 metų juos bus galima peržiūrėti ir patikrinti, ar automobilis nebuvo patekęs į avariją, ar, atvirkščiai, pateko į eismo įvykį.
Ne visi norės pažvelgti į automobilio juodąją dėžutę
Taip pat niekas negali patikrinti automobilio registratoriaus atminties būklės. Autoservisai, net ir įgaliotieji, neturi tokios galimybės. Prieiga prie programinės įrangos, leidžiančios nuskaityti duomenis iš juodosios dėžutės, suteikiama tik teisėsaugos atstovams ir teismo ekspertams.
Prokurorai ir draudikai naudojasi automobilių juodosiomis dėžutėmis
Tiesa, jau daugelį metų juodosiose dėžėse įrašytais duomenimis naudojasi prokurorai, policija ir draudikai, kai, pavyzdžiui, įtariama, kad automobilis buvo tyčia sunaikintas dėl draudimo sukčiavimo.
Kol kas teisėsaugos institucijos juodųjų dėžių įrašais naudojasi gana retai, dažniausiai tada, kai eismo įvykis yra mirtinas ir kaltininko kaltė nėra akivaizdi.
Tai kartu yra atsakymas į klausimą: ar juodoji dėžė gali būti naudojama vairuotojo nuolatiniam sekimui? Ne. Tačiau eismo įvykio kaltininkams bus sunkiau išvengti atsakomybės – tai tikrai.
