Nuo liepos 7 d. įsigalioja ES taisyklės, pagal kurias gamintojai privalo kiekviename naujame automobilyje įrengti vadinamąją juodąją dėžutę arba įvykių duomenų registratorių (EDR). Vairuotojams tai nedaug ką keičia, nes daugumoje mūsų keliuose važinėjančių automobilių panašūs prietaisai įmontuoti jau daugelį metų, tik gamintojai ne visada norėjo apie tai kalbėti. Kas saugoma tokioje juodojoje dėžėje ir kas gali gauti prieigą prie tokių duomenų?
- Nuo liepos 7 d. įsigalioja ES taisyklės, pagal kurias naujuose automobiliuose privaloma įrengti juodąją dėžutę.
- Registratoriai turi įrašyti 5 sekundžių prieš eismo įvykį ir po jo duomenis, pavyzdžiui, pagreitį, greitį, stabdymo slėgį.
- Standartizuotos duomenų registravimo ir saugojimo taisyklės, gamintojai turi užtikrinti apsaugą nuo klastojimo ir pateikti informaciją kompiuterio skaitomu formatu.
- EDR naudoja draudikai ir teismai, o gamintojai gali naudoti duomenis veiksmingumo vertinimui ir naujų saugos sistemų kūrimui.
- Registratorių duomenys padeda įrodyti eismo įvykių priežastis ir yra naudingi nagrinėjant garantines pretenzijas ir galimus transporto priemonių defektus.
Europos Parlamentas ir ES Taryba dėl to nusprendė jau prieš penkerius metus – nuo 2024 m. liepos 7 d. visuose naujai registruojamuose M1 (lengvieji automobiliai) ir N1 (furgonai iki 3,5 t) kategorijų automobiliuose turės būti įrengtos vadinamosios juodosios dėžės arba vadinamieji EDR (angl. Event Data Recorder), o sunkvežimiams ir autobusams ši prievolė įsigalios 2026 m. sausio 7 d. Tokių registratorių paskirtis – padėti aiškintis avarijų ir įvykių, dėl kurių gali įvykti avarija, priežastis ir analizuoti jų eigą. Pagal ES reglamentus duomenų registratoriai turi fiksuoti duomenis penkias sekundes prieš eismo įvykį ir po jo, o fiksuotini parametrai yra išilginis ir šoninis pagreitis, transporto priemonės sukimosi dažnis, stabdžių slėgis, vairo pasukimo kampas, variklio sūkių dažnis, pavarų dėžės režimas, akceleratoriaus pedalo nuspaudimas, važiavimo greitis, saugos sistemų (oro pagalvių ir užuolaidų, saugos diržų ir jų įtempiklių) veikimas.
Jūsų sename automobilyje taip pat gali būti juodoji dėžė, ir jūs to net nežinosite
Tačiau verta žinoti, kad automobilių gamintojams tokių prietaisų naudojimas nėra naujovė; jau maždaug 30 metų automobiliuose galima įrengti prietaisus, kurie fiksuoja bent kai kuriuos dabar reikalaujamus parametrus. Įvykus avarijai, beveik kiekviename automobilyje, kuriame įrengta bent viena oro pagalvė, į oro pagalvių valdiklį įrašomi duomenys apie aplinkybes, kuriomis oro pagalvė išsiskleidžia arba viršija ribines vertes, kurioms esant turėtų išsiskleisti saugos sistemos. Daugelyje automobilių jau dabar saugoma kur kas daugiau duomenų, nei reikalaujama pagal naujuosius ES teisės aktus – daugelyje modelių prie duomenų apie eismo įvykį priskiriami net automobilio kamerų vaizdo įrašai ir informacija apie visos automobilyje esančios įrangos, įskaitant radijo imtuvą, veikimą.
Kas keičiasi? Pirmiausia buvo suvienodintos duomenų registravimo ir saugojimo taisyklės, nes anksčiau atskiri gamintojai taikė savo standartus ir sprendimus. Dabar transporto priemonių gamintojai privalo užtikrinti, kad EDR registratorių duomenys būtų apsaugoti nuo klastojimo ir kad informacija būtų prieinama mašininio skaitymo formatu, be galimybės identifikuoti asmenį. Gamintojai turi pateikti informaciją ir diagnostikos priemones, reikalingas EDR duomenims gauti ir interpretuoti, o duomenys turi būti prieinami per standartines sąsajas ir tinkamai apsaugoti nuo neteisėtos prieigos. Europos Komisija privertė įdiegti standartizuotus ryšio protokolus, kad būtų galima naudotis EDR informacija.
Kam automobiliuose naudojamos juodosios dėžės?
Visų pirma jie naudingi tiriant nelaimingų atsitikimų priežastis, ypač tų, kurių metu nebuvo patikimų liudininkų. Šiuos įrašus jau daugelį metų naudoja draudikai, nagrinėdami rimtas pretenzijas, ir kaip įrodymus teisme, paprastai pačių rimčiausių eismo įvykių atveju. Tačiau iki šiol gamintojai ne visada noriai informuodavo apie surinktų duomenų apimtį. Kita vertus, gamintojams EDR duomenys yra vertinga medžiaga vertinant veikimą ir kuriant naujas saugos sistemas – kiekvienas eismo įvykis yra avarijos bandymas realiomis sąlygomis. Be to, tokie duomenys gali būti naudingi nagrinėjant garantines pretenzijas ar galimus pavojingus transporto priemonių defektus. Būtent registratorių duomenų dėka daugeliu atvejų automobilių gamintojams pavyksta įrodyti, kad avarijos priežastis buvo ne stabdžių ar „autopiloto“ gedimas, o akivaizdi vairuotojo klaida.
Ką turi žinoti juodosios dėžės automobilio vairuotojas?
Jau daugelį metų melas aprašant eismo įvykių aplinkybes yra trumpas – draudikai ir atitinkamos tarnybos, ypač sudėtingais ir abejotinais atvejais, naudojasi registratorių duomenimis. Kuo naujesnis ir techniškai pažangesnis automobilis, tuo daugiau tokių duomenų yra. Pavyzdžiui, labai lengva patikrinti, ar vairuotojas stabdė ir netgi kaip stipriai stabdė, kokiu greičiu automobilis važiavo prieš pat eismo įvykį, ar buvo įjungti žibintai, ar vairuotojas naudojo posūkio signalus, ar buvo prisisegęs saugos diržą, ar vežė keleivį.
- Duomenis iš registratorius galima ištrinti, tačiau tai visada palieka pėdsakų.
- Registratorius yra priskirtas konkrečiam automobiliui, jo negalima tiesiog pakeisti kitu.
- Įrašymo įrenginiai leidžia nuskaityti duomenis net ir po sunkių avarijų, kai automobilis visiškai sunaikinamas.
- Net sudegus automobiliui duomenys paprastai nebūna ištrinti – juos paprastai galima atkurti.
- Neteisingai nurodžius eismo įvykio aplinkybes, draudikas paprastai atsisako mokėti kompensaciją pagal savanoriškąjį transporto priemonių draudimą (nors privalėtų tai padaryti, jei informacija būtų teisinga!).
- Duodant melagingus parodymus gresia didelės bausmės – vaizdo registratoriaus duomenys paprastai yra unikalus įrodymas
