Atrodo, kad kai kurie gamintojai negalės įvykdyti Europos Sąjungos išmetamųjų teršalų reikalavimų. Juo labiau kad pradeda trūkti pirkėjų, norinčių įsigyti „elektrinius“ automobilius.
Remiantis analitinės bendrovės „Dataforce“ ataskaita, norėdami pasiekti Europos Sąjungos 2025 m. CO2 tikslus, automobilių gamintojai turi gerokai padidinti visiškai elektrinių ir hibridinių transporto priemonių pardavimus, nepaisant to, kad rinka vis skeptiškiau vertina nulinės taršos variklius.
2025 m. vidutinės naujo automobilio išmetamų teršalų normos tikslas ES – 93,6 g CO2 vienam kilometrui, o nuo 2021 m. iki dabar – 116 g/km. Automobilių gamintojams, nesilaikantiems šios ribos, gresia 95 eurų baudos už kiekvieną gramą viršijančią ribą. Dataforce duomenimis, 2021 m. automobilių gamintojai iš viso sumokėjo 550 mln. eurų baudų, nors daugumai jų pavyko laiku įvykdyti nustatytus reikalavimus.
Kuriems gamintojams ES skirs griežtas baudas?
Iš didžiųjų Europos automobilių gamintojų tik „Geely“ ir „Tesla“ šiuo metu nesiekia 2025 m. reikalaujamų tikslų. Tesla, kuri parduoda tik elektrines transporto priemones, problemų neturi, o „Geely“ naudojasi dideliais elektrinių Volvo modelių pardavimais. Arčiausiai 2025 m. tikslo yra „Toyota“, kuri parduoda nedaug visiškai elektrinių automobilių, bet daug mažos taršos hibridinių automobilių.
Kita vertus, daugiausiai problemų turi „Ford“ ir „Volkswagen“, kurios vienintelės 2024 m. sausio-birželio mėn. viršys vidutinę 120 g/km CO2 emisiją vienam automobiliui. Visi kiti koncernai („Stellantis“, „Toyota“, „Hyundai“ ir BMW ir kt.) „tilpo“ į reikalaujamą 116 g/km ribą.
Šių metų pradžioje „VW Group“ vadovas Oliveris Blume pasiūlė, kad Europos Sąjunga turėtų peržiūrėti savo planuojamus CO2 tikslus dėl sulėtėjusių elektromobilių pardavimų. Kartu jis pasiūlė, kad VW galėtų suvienyti jėgas su kitu automobilių gamintoju, kad dekarbonizuotų savo automobilių parką.
Hibridai – gelbėjimosi ratas automobilių gamintojams?
Visiškai elektrinių transporto priemonių pardavimų didinimas yra greičiausias būdas atitikti ES reikalavimus, tačiau 2024 m. elektromobilių paklausa labai sulėtėjo, iš dalies dėl to, kad pagrindinėse rinkose (pvz., Vokietijoje) panaikintos paskatos ir vartotojai nenori išleisti daugiau pinigų „elektriniam“ automobiliui įsigyti. Dataforce duomenimis, 2024 m. pirmąjį pusmetį elektromobilių rinkos dalis Europoje sumažėjo iki 13,3 proc. Tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. ji sudarė 13,8 proc.
Automobilių gamintojai stengiasi laikytis reikalavimų didindami hibridinių automobilių pardavimus ir skatindami hibridinius automobilius, įkraunamus iš tinklo. Šiais metais PHEV automobiliai išlaikė didžiąją rinkos dalį, nors ir laikomi brangia pereinamojo laikotarpio technologija. Remiantis „Dataforce“ duomenimis, 2024 m. pirmąjį pusmetį Europos automobilių rinkoje hibridinių automobilių pardavimai išaugo 4,3%, o pusę naujos apimties sudarė visiškai hibridiniai modeliai. Tačiau tikėtina, kad PHEV pardavimai mažės, nes ES ketina atidžiau stebėti, kaip dažnai šie automobiliai važiuoja visiškai elektriniu režimu. Iš tiesų, realūs bandymai parodė, kad įkraunamieji hibridai vidaus degimo variklius naudoja dažniau, nei gali atrodyti iš oficialių techninių duomenų.
„Dataforce“ teigia, kad siekdami įgyvendinti Europos išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus, automobilių gamintojai, be kita ko, turėtų sutelkti dėmesį į elektrinių transporto priemonių kainos mažinimą naudojant įperkamą LFP baterijų technologiją. Dėl to galėtų padidėti vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių kaina, o nauji nebrangūs „elektriniai“ modeliai, pavyzdžiui, „Renault 5 E-Tech“ arba „Citroen E-C3“, galėtų tapti prieinamesni.
