Nors vis daugiau automobilių (įskaitant visus naujus) turi padangų slėgio kontrolės sistemas, šios sistemos neapsaugo vairuotojo nuo neatsargumo pasekmių. Jei oro slėgio netikrinate reguliariai, padangas keičiate iki dviejų kartų dažniau nei tie vairuotojai, kurie tam skiria dvi-penkias minutes bent kartą per mėnesį ir prieš kiekvieną didesnę kelionę. Leiskite man paaiškinti.
Priešingai nei manote, padangų slėgio stebėjimo sistemų (TPMS) paplitimas nepanaikino gana paplitusio reiškinio, kai važinėjama nepakankamai pripūstomis padangomis. Galbūt net kai kurie vairuotojai, įsitikinę, kad automobilis pats tikrina padangų slėgį ir laiku jus įspės, visai nustojo kreipti dėmesį. Klysta!
TPMS įspėja apie gedimą, tačiau neapsaugo nuo aplaidumo. Kodėl?
Labiausiai paplitusiose padangų oro slėgio stebėjimo sistemose nebenaudojami mokykloje sumontuoti jutikliai, kurie radijo ryšiu perduodami į automobilio valdiklį. Vietoj jų naudojamos pigesnės ir paprasčiau veikiančios vadinamosios netiesioginės sistemos, kurios lygina atskirų ratų sukimosi dažnį ir nustato įtartinus ratų vibracijos dažnio pokyčius, kuriuos sukelia galimas oro trūkumas. Tai veikia vis geriau, automobilių gamintojai įveikė tokių sistemų keliamą klaidingų pavojaus signalų rykštę, o kartu vairuotojas gali tikėtis, kad bus įspėtas apie padangų pažeidimus ir staiga sumažėjusį slėgį.
Pabrėžkime: apie padangos pažeidimą, bet ne apie lėtą ir palyginti nedidelį oro slėgio sumažėjimą. TPMS sistemos būtinai užprogramuotos taip, kad nekreiptų dėmesio į nedidelius slėgio svyravimus. Praktiškai nedidelius, t. y. iki keliolikos procentų. To pakanka, kad per trumpą laiką „susidėvėtų“ automobilio padangos.
Pakraunate daugiau, pripūčiate daugiau
Oro slėgio kontrolės sistema taip pat neturi galimybės reaguoti į staiga padidėjusią automobilio apkrovą. Iš kur ji tai žino? Tačiau jei automobilyje, kuris paprastai važiuoja tuščias ir kurio ratai pripučiami važiuojant be krovinio, yra pilna keleivių ir jų bagažo, prieš kelionę ratai turėtų būti pripūsti.
Priklausomai nuo automobilio modelio, taip pat nuo to, ar kalbame apie priekinės, ar apie galinės ašies ratus, rekomenduojamo oro slėgio skirtumas, kuris priklauso nuo apkrovos, svyruoja nuo kelių iki 30 proc. Jei prieš tęsdami kelionę automobilį supakuosite ir nepripildysite ratų, padangų požiūriu peržengsite visas raudonas linijas. Prie to pridėkite natūralų oro slėgio sumažėjimą ratuose, apie kurį paprastai nežinome – tai greitas kelias į beprasmį padangų nusidėvėjimą.
Kokios yra nepakankamai pripūstų padangų pasekmės?
Sutelkime dėmesį į nepakankamą padangų slėgį, nes savaiminis oro slėgio padidėjimas automobilio ratuose galimas tik laikinai (kai automobilis stovi saulėje arba kai padangos sušyla iš karto po labai intensyvaus sportinio važiavimo). Natūralu, kad ratas nėra 100 proc. sandarus ir kiekviename automobilyje – daugiau ar mažiau greitai – oro slėgis sumažėja. Taigi:
- Važiuojant su nepakankamai pripūstais ratais (taip atsitinka ir tada, kai padidinate automobilio apkrovą nepadidinę oro slėgio padangose), padidėja pasipriešinimas riedėjimui ir pakyla padangų temperatūra važiuojant. Ad hoc būdu tai reiškia, kad padidėja degalų degimas (arba elektros energijos suvartojimas elektra varomuose automobiliuose) ir iki dviejų kartų greičiau dėvisi protektorius.
- Kraštutiniais atvejais perkaitusi ir per daug apkrauta padanga (dažniausiai galinė) gali sprogti važiuojant. Nesitikėkite, kad tokią padangą pareikalausite ir gausite naują: nieko panašaus, nes pažeidimai tokie būdingi, kad bet kuris vulkanizatorius iš pirmo žvilgsnio atpažins defekto priežastį. Akivaizdu, kad nesaugu, jei padanga sprogsta važiuojant.
- Dėl per mažo oro slėgio taip pat pablogėja vairavimo tikslumas, automobilis lėčiau reaguoja į vairo judesius.
- Kuo didesnis slėgio trūkumas ratuose, tuo greičiau toliau mažėja slėgis.
- Kraštutinė nepakankamai pripūstų ratų pasekmė – važiuojant padanga nuslysta nuo ratlankio, tačiau jei ratuose įrengta veikianti oro slėgio stebėjimo sistema, būsite laiku įspėti: vis dėlto tokiam reiškiniui reikia didelio oro trūkumo.
- Dėl mažo oro slėgio ratuose padidėja akvaplanavimo rizika.
Dėmesio, bus šalčiau. Kaip su oro slėgiu ratuose?
Verta prisiminti, kad oro slėgis ratuose labai priklauso nuo aplinkos temperatūros. Labai pasikeitus lauko temperatūrai, slėgis ratuose gali sumažėti iki 0,4 baro.
Kaip dėl ratų pripūtimo daugiau „ant atsargos“?
Jei pripūsite automobilio ratus taip, tarsi važiuotumėte visada pakrautu automobiliu (ne daugiau), neabejotinai išvengsite minėtų problemų, kylančių dėl važiavimo per mažu slėgiu. Tačiau šio sprendimo nerekomenduočiau: per didelis oro slėgis, palyginti su automobilio reikalavimais ir apkrova, smarkiai pablogina vairavimo komfortą. Be to, „aštresnių“ vibracijų veikiamas automobilio kėbulas greičiau sugenda.
Geriausia oro slėgį tikrinti kartą per mėnesį ir pripūsti ratus prieš kiekvieną ilgesnę kelionę su visa apkrova. Taip elgdamiesi su padangomis, jomis džiaugsitės ilgiau, o rizika, kad „kažkas iššoks“ arba padanga susidėvės ar suges, nuvažiavus nedidelį atstumą, bus nedidelė.