Vandenilio rinkoje netrukus pasirodys naujas žaidėjas – BMW patvirtino planus 2028 m. pradėti gaminti kuro elementais varomą elektrinę transporto priemonę. Siekdama įgyvendinti šį projektą, BMW plečia bendradarbiavimą su „Toyota“ – vienu iš nedaugelio kitų automobilių gamintojų, kurie vis dar tiki vandenilio ateitimi. Nors japonų prekės ženklas jau dešimtmetį parduoda „Mirai“, tai bus pirmasis BMW vandenilinis automobilis, kurį žmonės iš tikrųjų galės nusipirkti.
Kadangi automobilis bus pradėtas gaminti tik po ketverių metų, BMW susilaiko nuo išsamesnės informacijos. Tačiau ji teigia, kad vandenilinis modelis bus esamo gaminio versija. Naujausias Miuncheno vandenilinis projektas yra paremtas X5 modeliu. Atsižvelgiant į tai, logika sako, kad vandenilinis visureigis nebus čia pavaizduoto iX5 serijinė versija. Šios kartos prabangus automobilis jau yra antroje savo gyvavimo ciklo pusėje. Iki 2028 m. jį pakeis naujos kartos automobilis.
Kad ir kokios formos jis būtų, BMW žada pardavinėti originalų gaminį, kuris išliks ištikimas prekės ženklui, o ne bus perkurta „Toyota“. Žinoma, pastaroji kuria savo automobilius, kuriuose bus naudojama kartu su bavarų partneriu kuriama vandenilio kuro elementų technologija. Tuo tarpu verta paminėti, kad kuro elementus, kurie naudojami iX5 Hydrogen, tiekia „Toyota“.
Nulinės emisijos visureigis yra bandomojo parko, kurį sudaro mažiau nei 100 Spartanburge pagamintų ir bandomojoje gamykloje Miunchene modifikuotų automobilių, dalis. Būtent ten 396 AG galios iX5 gauna porą 700 barų vandenilio bakų, pagamintų iš anglies pluoštu sustiprinto plastiko (CFRP). Juose telpa šeši kilogramai vandenilio, kad pagal WLTP standartą būtų galima nuvažiuoti 500 kilometrų. Automobiliui pripildyti degalų prireikia trijų-keturių minučių, taigi maždaug tiek pat, kiek ir benzininiam ar dyzeliniam X5.
Jei pirmasis BMW vandenilinis automobilis bus sukurtas naujos kartos X5 pagrindu, jo pagrindą sudarys ta pati CLAR platforma, kaip ir benzininių, dyzelinių ir hibridinių versijų. Yra pranešimų, kad BMW taip pat gali pradėti gaminti įprastinį elektromobilį su baterijomis ant tos pačios architektūros, kaip ir kiti X5. Teigiama, kad kitas X5 bus pradėtas gaminti 2026 m. antroje pusėje ir jame nuo pat pirmos dienos turėtų būti BEV versijos.
Kitais metais pasirodysiantis „Neue Klasse“ bus pirmoji speciali BMW elektrinė architektūra, kuri kuriama atsižvelgiant į vandenilio kuro elementų sistemą. Tačiau pranešimai rodo, kad vietoj to bus naudojamas CLAR, bent jau pradiniuose vandenilio bandymuose.
Tai gali nustebinti, tačiau BMW aktyviai dalyvauja kuriant vandenilinius automobilius nuo 1979 m. Viskas prasidėjo nuo 520h su vidaus degimo varikliu, modifikuotu taip, kad jis būtų varomas vandeniliu; vėliau ši formulė buvo pakartota 2000-aisiais su V-12 varikliu varomais E38 ir E65 sedanais. Tiesa, prieš daugelį metų buvo nutrauktas darbas su vandeniliniais vidaus degalų varikliais, nes inžinieriai mieliau susitelkė ties kuro elementais, supratę, kad jie yra efektyvesni.
Šių metų pradžioje kalbėdamas su „GoAuto“, „BMW Group“ vandenilio kuro elementų technologijų ir transporto priemonių projektų viceprezidentas Jürgenas Guldneris sakė:
„Iš esmės, su X5 Hydrogen FCEV automobiliu, kurį galima pripildyti degalų, nuvažiuojame apie 500 km. Jei į tą patį automobilį su tuo pačiu baku įdėčiau vidaus degimo variklį, nenuvažiuočiau net 300 km. Tai yra skirtumas tarp produkto, kurį galime parduoti, ir produkto, kurio negalime parduoti. Kai nuvažiuojama 500 km ir degalų papildymo laikas trunka 3-4 minutes, manau, kad žmonės apsvarstys galimybę pereiti prie vandenilio – taigi, tai aktualu.“
Norėtume atkreipti dėmesį į vieną svarbią problemą. Taip, degalų papildymo infrastruktūra. Daugelyje pasaulio vietų jos iš esmės nėra, todėl nenustebsime, jei transporto priemonė bus parduodama tik tam tikruose regionuose, kur savininkai galės pasipildyti vandenilio. Iki 2028 m. liko ketveri metai ir iki to laiko tinklas gali pagerėti. BMW ir „Toyota“ sako, kad „ieško regioninių ar vietinių projektų, kurie, pasitelkdami bendradarbiavimo iniciatyvas, toliau skatintų vandenilio infrastruktūros plėtrą“.