Remiantis „J.D. Power“ parengta ataskaita, vairuotojai kažkodėl nėra itin patenkinti savo iš tinklo įkraunamais hibridiniais automobiliais. Šie automobiliai dažnai vadinami tiltu tarp vidaus degimo ir elektrinių automobilių, tačiau kasdien jie veikia gana prastai. Mat jie nėra nei tipiniai vidaus degimo, nei elektriniai, ir vis tiek paveldi bent kai kuriuos jų trūkumus. Taigi, ar tai (ydingos?) koncepcijos klausimas, ar veikiau mes, vairuotojai, nemokame naudotis PHEV automobiliais?
Tai dar labiau glumina, nes PHEV automobiliai vis dėlto sparčiai populiarėja. Beje, daugeliui gamintojų tai geras būdas atitikti tam tikrus išmetamųjų teršalų standartus, todėl baterijas, elektros variklius ir kištukinius elektros variklius gauna nebe tik įprasti visureigiai, sedanai ir universalai, bet net ir pikapai, sportiniai ir sportiniai automobiliai (pavyzdžiui, BMW M5, „Ferrari SF90“, „Lamborghini Revuelto“ ir t. t.). Ir nors yra įmonių (pasveikinkite Horacio Pagani), kurios vengia šios koncepcijos, apskritai atrodo, kad PHEV turi visokių privalumų, dėl kurių turėtų sumušti pardavimo rekordus. Kodėl gi jie (laikinai) to nedaro?
Iš tinklo įkraunamas hibridas: viskam ar niekam?
Na, nes taip: vien elektra varomų automobilių rida jau tokia įspūdinga, kad PHEV gali net priartėti prie 100 km ribos. Paprastai tai būna mažiau (40-80 km), bet vis tiek neblogas rezultatas. Įkraunami hibridiniai automobiliai paprastai turi mažesnius elementus nei elektra varomi automobiliai, todėl naudojant tą pačią galią jiems įkrauti reikia mažiau laiko nei klasikiniams BEV automobiliams, be to, juos galima įkrauti, pavyzdžiui, namuose arba naudotis viešuoju įkrovikliu. Ir kai „baigiasi“ elektra, automobilis persijungia į įprastą hibridinį režimą ir važiuoja toliau, t. y. neieškodamas įkrovimo stotelių. Taigi kai kurie automobilių gamintojai PHEV pozicionuoja kaip tiltą tarp vidaus degimo varikliais varomų ir elektrinių automobilių. Taip jie vilioja vairuotojus įžengti į elektromobilių pasaulį.
Tačiau „Automotive News“, remdamasi analitikų bendrovės „J.D. Power“ duomenimis, praneša, kad praktikoje tai veikia vidutiniškai. Kodėl? Brentas Gruberis, „J.D. Power“ elektrinių transporto priemonių vykdomasis direktorius, interviu su AN pažymi, kad PHEV yra tarsi pusiau priemonė klientams, kurie galbūt dar nėra pasirengę visiškai įžengti į elektromobilių pasaulį. Todėl bendras pasitenkinimas PHEV yra tik 669 balai skalėje nuo 0 iki 1000, palyginti su 716 balų tarp BEV (elektromobilių) savininkų. O vadinamieji aukščiausios klasės elektromobiliai? Remiantis to paties „J.D. Power“ tyrimo (atlikto JAV) duomenimis, vairuotojų pasitenkinimas šiuo atveju siekia net 738 balus iš 1000.
„Kai kuriems žmonėms įkraunami hibridai turi privalumų, tačiau, vertinant naudojimo patirtį, atsiliepimai neabejotinai tokie pat teigiami kaip ir elektromobilių savininkų“, – priduria J. Gruberis.
Iš tinklo įkraunamas hibridas: kainos klausimas?
Problema ta, kad hibridinius iš tinklo įkraunamus automobilius gali būti brangu ir įsigyti, ir prižiūrėti – ne tik todėl, kad jie turi dvi transmisijas. Be to, rinkoje atsiras vis daugiau pigių elektromobilių, o jų fone kai kurie PHEV gali išties blankiai atrodyti. Ir jei kas nors ieško automobilio, skirto važinėti tik mieste, greičiausiai rinksis elektromobilį, o kelyje – jei įmanoma – rinksis vidaus degimo variklį (kol galės).
Kaip pagerinti PHEV automobilių reitingus? Brentas Gruberis iš „J.D. Power“ siūlo gamintojams ir prekybos atstovams daugiau dėmesio skirti galimybėms padidinti nuvažiuojamą atstumą naudojant elektros energiją. Nes kai pirkėjai supras, kad įkrovimas nekelia tiek problemų ir kad jiems dažnai nereikia tokio didelio nuotolio, kaip jie iš pradžių galvoja, jie turėtų būti patenkinti.
