Naujausiais duomenimis, užsieniečių Lietuvoje mažėja. Dėl sugriežtintų migracijos taisyklių sumažėjo rusų, ukrainiečių ir baltarusių skaičius. Savo ruožtu migrantams iš Vidurinės Azijos ir Kaukazo sunkiau gauti leidimus dirbti. Tuo tarpu Lietuva patenka į dešimtuką sparčiausiai depopuliuojančių pasaulio šalių. Šalyje šiuo metu gyvena 2,8 mln. gyventojų, iš kurių daugiau kaip 20 proc. yra pensinio amžiaus.
Naujausiais Lietuvos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per metus Rusijos piliečių skaičius sumažėjo nuo 15 888 iki 15 105, baltarusių – nuo 62 167 iki 59 399, o ukrainiečių – nuo 86 353 iki 68 166.
Tuo tarpu Azerbaidžano, Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikistano ir Uzbekistano piliečiai ir toliau aktyviai atvyksta į Lietuvą, tačiau jiems išduodamų leidimų dirbti skaičius mažėja. Pranešama, kad sausio mėnesį buvo patvirtinta 1750 prašymų, o spalio mėnesį – 904.
Naujausiais duomenimis, panaikintų leidimų laikinai gyventi ir atsisakymų išduoti tokius dokumentus buvo 13,6 tūkst. daugiau nei pernai. Tuomet jų buvo 10,7 tūkst., o šiemet – 24,3 tūkst., praneša Lietuvos portalas Delfi.
Migrantai Lietuvoje. Panaikinta daugiau nei 24 000 leidimų
Po Migracijos departamento atliktų patikrinimų kai kurie leidimai laikinai gyventi buvo panaikinti. Jų metu buvo patikrinta daugiau kaip 47 000 užsieniečių, įskaitant aukštos kvalifikacijos darbuotojus, keleivių vežėjus ir savarankiškai dirbančius asmenis, studentus, Baltarusijos piliečius ir 2250 įmonių.
Atlikus patikrinimus, buvo panaikinta daugiau kaip 24 000 leidimų gyventi šalyje ir surašyta daugiau kaip 6 000 administracinio nusižengimo protokolų. Dauguma užfiksuotų pažeidimų susiję su neteisėtu buvimu ir neteisingai deklaruota gyvenamąja vieta.
Gruodžio 1 d. duomenimis, Lietuvoje gyvena 213 338 užsieniečiai, turintys leidimą gyventi. Daugiausia leidimų išduota darbo pagrindu – 111 725.
Lietuva. Gyventojų skaičiaus mažėjimas. Mažas gimstamumas
Nuo 1990 m., kai Lietuva tapo nepriklausoma, gyventojų skaičius sumažėjo daugiau nei 800 000 gyventojų. Dabar joje gyvena 2,8 mln. gyventojų, iš kurių daugiau kaip 20 proc. yra pensinio amžiaus. Naujausio 2021 m. gyventojų surašymo duomenimis, lietuviai sudaro 84,6 proc. gyventojų (2 378 000), o lenkai yra didžiausia tautinė mažuma – 183 400 (6,53 proc.).
Kaip pažymi Joanna Hyndle-Hussein iš Rytų studijų centro, prie Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimo ir senėjimo prisideda nuolatinė emigracija į Vakarus ir mažėjantis gimstamumas. „Pastaraisiais metais šalyje kasmet gimsta apie 22 000 vaikų ir miršta apie 40 000 žmonių, o tai neužtikrina kartų kaitos,“ – pažymima OSW analizėje.
Buvo pabrėžta, kad Lietuva iki šiol neįgyvendino politikos, skirtos kovai su depopuliacija. Šeimos skundžiasi, kad trūksta finansinių paskatų, pasiūlymų gerai mokyti vaikus ir medicininės priežiūros, taip pat šeimoms palankios būsto politikos. Taip pat nepavyksta sustabdyti emigracijos ir trūksta paramos norintiems grįžti į šalį.
Šalies atsivėrimas darbo migrantams iš ES nepriklausančių šalių galėjo būti galimybė nutraukti neigiamas demografines tendencijas. Nuo 2020 m. prasidėjo didelis ukrainiečių ir baltarusių, taip pat atvykėlių iš Vidurinės Azijos antplūdis. Tačiau sugriežtinus migracijos taisykles užsieniečių skaičius šalyje sumažėjo.
