Šiuolaikiniams automobiliams, net ir su geromis žieminėmis padangomis, gali būti sunku išvažiuoti iš sniego, įveikti šaligatvių bortelius, nedideles įkalnes ar snieguotus įvažiavimo į garažą. To priežastis kartais būna vienos iš saugos sistemų veikimas. Paaiškinsime, kurią sistemą reikėtų laikinai išjungti, kad padidintumėte galimybes savarankiškai susidoroti tokiomis sąlygomis.
Turite automobilį su galingu varikliu, geromis padangomis ant ratų, bet kai žiemą įklimpstate sniege arba įstrigstate judriame smėlyje, nors akceleratoriaus pedalą spaudžiate iki dugno, atrodo, kad variklis silpsta ir automobilis neturi jėgų pats įveikti kliūtį. Tai normalu ir nėra variklio ar padangų kaltė (nebent ant ratų dar yra vasarinės padangos) – tai šalutinis pagalbos sistemos, kuri jau kelerius metus yra privaloma naujuose Europos Sąjungoje parduodamuose automobiliuose, poveikis. ESP (elektroninė stabilumo programa) skirta išvengti slydimo ir kontrolės praradimo.
Kaip veikia ESP sistema?
ESP yra ABS (stabdžių antiblokavimo sistemos) ir ASR (traukos kontrolės sistemos) tęsinys. ABS užtikrina, kad avariniu atveju stabdant ratai visiškai neužsiblokuotų, todėl stabdant automobilis išlieka valdomas. ABS užtikrina, kad automobilis ir toliau reaguotų į vairo judesius, net ir stipriai nuspaudus stabdžių pedalą. ASR apsaugo ratus nuo ratų prasisukimo pradedant važiuoti.
ESP užduotis – neleisti automobiliui slysti, pavyzdžiui, staigiai manevruojant dideliu greičiu. Sistema nuolat matuoja atskirų ratų sukimosi greičius (iki kelių dešimčių kartų per sekundę) ir, kai valdiklis nustato per didelį jų skirtumą, specialiai stabdo atskirus ratus, kad išlaikytų numatytą automobilio trajektoriją. Be ratų greičio, sistema taip pat analizuoja kitų jutiklių, įskaitant vairo kampo jutiklį, automobilio šoninį pagreitį, giroskopo jutiklį, greičio jutiklį ir stabdžių slėgio jutiklius, duomenis.
ESP ne tik stabdo atskirus ratus, bet ir gali apriboti variklio sukimo momentą, net jei spaudžiate gazą iki dugno.
Kodėl ESP/ASR trukdo važiuojant giliu sniegu?
Kokia problema kyla dėl ESP, kai važiuojama sniegu ar minkštu paviršiumi? Lengvuosiuose automobiliuose ESP yra sukonfigūruota taip, kad kiek įmanoma sumažintų ratų slydimą ir ratų prasisukimą. Ši savybė idealiai tinka važiuojant palyginti tvirtai sukibstančiu gruntu, taip pat ant šlapios ar šiek tiek apsnigtos dangos. Tačiau ne tik ant išvažinėto sniego, bet ir ant judraus smėlio, purvo ar dumblo ratai niekaip negali visiškai sukibti – norint judėti į priekį, būtinas tam tikras ratų slydimas ir ratų sukibimas.
Sistema įsikiša, kai, pavyzdžiui, ratai arba vienas iš varančiųjų ratų sukasi pastebimai greičiau nei kiti. Štai kodėl įveikiant snieguotą kliūtį susidaro įspūdis, kad automobilis sparčiai silpsta – ne tik sumažėja variklio sukimo momentas (automobilis nustoja reaguoti į akceleratoriaus paspaudimą), bet ir stabdomas tas ratas, kuris turėtų įkristi į sniegą ar purvą. Neišjungus šios sistemos, dažnai nėra galimybės išvažiuoti iš sniego griovio.
Kada verta išjungti ESP?
Iš pradžių įspėjame: ESP sistema labai gelbsti. Pamirškite pasakojimus apie save vadinančius vairavimo čempionus, kurie teigia, kad ESP atima iš vairavimo malonumą ir kontrolę, ir kiekvieną kelionę pradeda išjungdami sistemą. ESP sistema veikia ir reaguoja į slydimo pavojų daug geriau, patikimiau, efektyviau ir greičiau, nei sugebėtų didžioji dauguma vairuotojų. Važiuojant viešuosiuose keliuose ESP sistema visada turi būti įjungta, nes ji tikrai gelbsti gyvybes. ESP trukdo tik važiuojant lenktynių trasoje, drift’inant ir… važiuojant bekelės kliūtimis, įskaitant ir minėtą išvažinėtą sniegą.
Daugelyje automobilių ESP negalima visiškai išjungti, ir tai yra teisinga. Tačiau paprastai yra galimybė apriboti jos veikimą, išjungti ASR (traukos kontrolės) funkciją arba pakeisti sistemos veikimo charakteristikas. Daugelyje modelių išjungus ESP, ji automatiškai įsijungia, pavyzdžiui, kai valdiklis užfiksuoja pernelyg didelį slydimą kartu su dideliu šoniniu pagreičiu – tokioje situacijoje elektronika gali pripažinti, kad tai nebėra tyčinis bandymas jėga įveikti bekelės kliūtį, o automobilio kontrolės praradimas.
Jei kas nors išjungė ESP, norėdamas „pašėlti“ ir pažaisti su slydimu, tuomet situacija tampa tikrai pavojinga. Automobilyje su aktyviąja ESP paprastai nekovojame su tuo, ką elektronika daro už mus – manevrai, kuriuos atlieka nepatyręs vairuotojas, gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Vairuotojo užduotis – vairuojant vairą nukreipti automobilį numatyta kryptimi; visa kita turėtų atlikti ESP. Kovoti su ESP yra beprasmiška, nes automobilis, atgavęs stabilumą, važiuos ten, kur nukreipėme ratus.
ESP/ASR sistema išjungiama, kai įveikiamos bekelės kliūtys, kai neišvengiamas ratų slydimas, pvz.:
- važiuojant iš sniego kalvų, įveikiant sniego pusnis.
- „priverstinai“ įveikiant minkštus ruožus, purvą, smėlį.
- kai važiuojama į kalvas, kurių paviršius purus (žvyras, purus smėlis, sniegas)
- važiuojant su uždėtomis sniego grandinėmis
Įspėjimas. Daugelyje automobilių elektronika gana gerai atpažįsta, kada automobilis nevaldomai slysta ir kada vairuotojas bando išvažiuoti iš sniego. Tačiau jei taip nėra, ESP turi būti išjungiama (arba jos veikimas apribojamas) rankiniu būdu.
Kaip išjungti ESP ir ASR?
Jei savo automobilyje galite rankiniu būdu išjungti ESP sistemą, atitinkamą mygtuką paprastai rasite centrinėje konsolėje arba prietaisų skydelyje. Paprastai jis būna pažymėtas užrašu „ESP off“ (ESP išjungta). Jis ne visada yra iš pirmo žvilgsnio matomoje vietoje. Gamintojams visai nerūpi, kad jūs dažnai juo naudojatės.
Norėdami išjungti ESP, paspauskite ir kelias sekundes palaikykite mygtuką. Mygtukai sukonfigūruoti taip, kad ESP nebūtų išjungta atsitiktinai. Tuomet daugumoje automobilių prietaisų skydelyje rodomas atitinkamas įspėjimas. Taip vėliau nepamiršite vėl įjungti elektroninio pagalbininko. Vėl užvedus variklį, anksčiau išjungta ESP vėl įsijungs.
Jei nerandate ESP išjungimo mygtuko, pirmiausia ieškokite jo savo automobilio naudotojo vadove. Kartais ši funkcija yra paslėpta po kitu mygtuku arba, norėdami ją pasiekti, turite įeiti į atitinkamą automobilio informacinės ir pramoginės sistemos meniu (pavyzdžiui, taip dažnai būna „Stellantis Group“ automobiliuose). Tačiau gali būti ir taip, kad eismo juostos stabilizavimo programos apskritai negalima išjungti.
Dėmesio. Priklausomai nuo markės, ESP sistema vadinama įvairiais pavadinimais, pvz.:
- DSC – BMW ir „Mazda“ automobiliuose
- VCS – Toyotoje
- VSA – Hondose
- VDC – „Subaru“ automobiliuose
Transmisijos „S“ arba „Snow“ režimas
Kai kuriuose automobiliuose su automatinėmis arba automatizuotomis pavarų dėžėmis rasite „S“ pavarų dėžės režimą. Kai kuriuose automobiliuose tai yra sportinis režimas („S“ – Sport), o kituose „S“ reiškia „Snow“ (sniegas). Nors „Sport“ režimu pavarų dėžė pavaras perjungia vėliau, todėl variklis gali įsibėgėti iki didesnių sūkių, „Žiemos“ režimu ji veikia visai kitaip. Daugeliu atvejų siekiama, kad automobilis pajudėtų iš vietos, pavyzdžiui, nuo antros pavaros, ir sklandžiau perjungti pavaras, kad sumažėtų traukos nutrūkimo rizika.