Lietuvoje pirmą kartą panaudoti fluorescenciniai dažai dviračių tako ženklinimui, kurie tamsiu paros metu šviečia be jokio papildomo apšvietimo. Šis sprendimas gali reikšmingai padidinti saugumą neapšviestuose kelių ruožuose.
Inovatyvus sprendimas kelyje Kaunas–Žeimiai–Šėta
Valstybinės reikšmės krašto kelyje Kaunas–Žeimiai–Šėta esančiame dviračių take „Via Lietuva“ atliko bandomąjį ženklinimą fluorescenciniais dažais. 400 metrų ilgio tako atkarpa nuo 35,45 iki 35,85 km buvo padengta dažais, kurie dieną „įsikrauna“, o naktį skleidžia šviesą. Iš viso paženklinta apie 100 m² tako, sunaudojant 45 kg baltų bei 100 kg fluorescencinių dažų.
Pirmiausia buvo padengtas baltų dažų pagrindas, pagerinantis matomumą, o kitą dieną – fluorescencinis sluoksnis. Tokiu būdu ženklinimas tampa matomas net visiškoje tamsoje.
Kuo skiriasi fluorescencinis ženklinimas nuo įprasto?
Įprastas horizontalusis ženklinimas atspindi transporto priemonių žibintų šviesą. Tuo tarpu fluorescenciniai dažai patys skleidžia šviesą, kurią dienos metu sukaupia iš natūralios šviesos šaltinių. Tai ypač naudinga dviračių ir pėsčiųjų takuose, kur nėra dirbtinio apšvietimo.
Šie dažai leidžia geriau matyti tako vingius, šlaitus ar pavojingus ruožus net tuomet, kai eismo dalyviai neturi ryškaus šviesos šaltinio – pavyzdžiui, važiuojant dviračiu ar paspirtuku.
Ekspertų vertinimai ir projektų tikslai
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis pabrėžė: „Tokie inovatyvūs sprendimai turi vieną tikslą – saugesnes keliones kiekvienam. Tuo pačiu tai yra puiki galimybė įsitikinti, kad net maži pokyčiai gali turėti didelį poveikį.“
„Via Lietuva“ Infrastruktūros priežiūros skyriaus vadovas Modestas Lukošiūnas paaiškino, kad fluorescencinis ženklinimas padeda matyti taką net tiems, kurie neturi papildomo apšvietimo. „Tai technologija, kuri ženkliai prisideda prie eismo saugumo gerinimo“, – teigė jis.
AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus pridūrė, kad tokie pilotiniai projektai leidžia praktiškai įvertinti pažangių technologijų naudą ir jų pritaikomumą Lietuvos keliuose.
Teisinis reguliavimas – dar tik ateityje
Pažymima, kad fluorescencinių dažų naudojimas dar nėra reglamentuotas, todėl šiam pilotiniam projektui šviesos atspindžio reikalavimai netaikomi. Vis dėlto „Via Lietuva“ jau taiko griežtesnius standartus – nuo 2023 m. reikalaujama, kad ženklinimas atspindėtų ne mažiau kaip 300 mili kandelų. Palyginimui, Vokietija tik svarsto tokių normų įvedimą.
Tyrimais nustatyta, kad kiekvienas padidintas atspindžio lygis 100 mili kandelų sumažina avarijų tikimybę beveik 9 proc.
Kiek Lietuva investuoja į kelių ženklinimą?
Kiekvienais metais Lietuvoje paženklinama nuo 650 iki 700 tūkst. kv. metrų kelių linijų ir simbolių. Šiems darbams valstybė skiria apie 4 mln. eurų. „Via Lietuva“ prižiūri daugiau nei 21 000 km valstybinės reikšmės kelių ir virš 2 000 km dviračių bei pėsčiųjų takų.
Įmonė siekia nuolat modernizuoti infrastruktūrą, didinti saugumą ir kurti ilgalaikę naudą Lietuvos gyventojams bei svečiams.
Ar švytintys takai taps naujuoju standartu?
Pilotinis projektas parodė, kad fluorescencinis ženklinimas padidina matomumą ir eismo dalyvių saugumą tamsiuoju paros metu. Jei rezultatai pasiteisins, toks sprendimas galėtų būti taikomas plačiau – ne tik dviračių takuose, bet ir kitose infrastruktūros vietose.
Ar teko važiuoti švytinčiu taku? Pasidalinkite savo patirtimi komentaruose!