Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė galutinę nutartį, kurioje konstatavo, kad autobuso ir elektrinio paspirtuko eismo įvykį pirmiausia sukėlė ne autobuso vairuotojas, o paspirtuko vairuotojas, pažeidęs Kelių eismo taisykles. Šis sprendimas panaikina ankstesnius teismų sprendimus ir patikslina teisinę atsakomybę panašių judumo mieste incidentų atvejais.
Kas nutiko sankryžoje?
Šioje byloje buvo analizuojamas susidūrimas šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, kurioje į dešinę sukantis viešojo transporto autobusas partrenkė paspirtuko vairuotoją, važiavusį dviračių juosta. Paspirtuko vairuotojas patyrė nesunkius sužalojimus. Pirminiais teismo sprendimais autobuso vairuotojas buvo apkaltintas sukėlęs eismo įvykį ir jam buvo paskirta piniginė bauda.
Pradiniai teismo sprendimai
Pirmosios instancijos teismas pripažino autobuso vairuotoją kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnį ir skyrė 90 MGL (4 500 eurų) baudą. Vėliau apeliacinis teismas ją sumažino iki 25 MGL (1250 eurų). Tačiau Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad abu žemesnės instancijos teismai netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir teisinius kriterijus.
- Autobusas suko į dešinę degant žaliam šviesoforo signalui
- Paspirtuko vairuotojas važiavo greičiau už autobusą
- Susidūrimas įvyko autobuso šone
- Spirtuko vairuotojas patyrė nesunkius sužalojimus
Vyriausiojo teismo išvados
Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad baudžiamajai atsakomybei pagal 281 straipsnį reikia įrodyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp vairuotojo padaryto pažeidimo ir eismo įvykio. Teisėjai padarė išvadą, kad paspirtuko vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklę Nr. 59, nes nesumažino greičio ir neįsitikino, kad važiuoti saugu. Ekspertizė patvirtino, kad autobuso vairuotojas neturėjo objektyvios galimybės pamatyti atvažiuojančio paspirtuko.
Patvirtintas pagrindinis teisinis principas
Teismas išaiškino, kad asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už eismo įvykį tik tuo atveju, jei jo elgesys yra pagrindinė ir pakankama pasekmių priežastis. Šiuo atveju paspirtuko vairuotojo neatsargumas – važiavo greičiau už autobusą ir atsitrenkė į jo šoną – buvo pripažintas pagrindine įvykio priežastimi.
- Baudžiamoji atsakomybė be tiesioginio priežastinio ryšio negalima
- Spirtuko vairuotojas nesilaikė saugos taisyklių
- Autobuso vairuotojas negalėjo pastebėti ar išvengti susidūrimo
- Nutartis yra galutinė ir neskundžiama
Poveikis būsimiems sprendimams dėl eismo įvykių
Šis sprendimas gali turėti įtakos tam, kaip Lietuvos teismai nagrinės panašius eismo įvykius, susijusius su elektriniais paspirtukais ir kitais asmeniniais judėjimo prietaisais. Jis taip pat pabrėžia, kad vis svarbiau, jog taisyklių laikytųsi visi eismo dalyviai, ne tik motorinių transporto priemonių vairuotojai.
Kokia jūsų nuomonė? Pasidalykite savo mintimis komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
