Statistika rodo, kad 2020 m. Lietuvoje sužeista virš 3000 ir beveik 200 žmonių žuvo dėl autoįvykio ar eismo įvykio. Anksčiau ar vėliau galite patys patekti į eismo įvykį arba tapti jo liudininkais. Avarijos įvyksta dėl daugelio priežasčių – neatsargaus vairavimo, mechaninių gedimų, blogų oro sąlygų ar važiavimo apledėjusiais keliais. Ir nesvarbu, ar tai būtų autoavarija greitkelyje, ar dviratininko avarija, jūs turėtumėte žinoti kas yra ir kaip suteikiama pirmoji pagalba. Ką turėtumėte daryti, jei atsitiko taip, kad atsidūrėte pirmieji eismo įvykio vietoje?
Jei po eismo įvykio ar susidūrimo kelyje vietoje atsidūrėte pirmieji:
Jei atsitiko taip, kad eismo įvykio vietoje atsidūrėte pirmieji, kaip reguliuoti eismą aplink eismo įvykį, tampa būtina dėl daugelio priežasčių, iš kurių ne paskutinė yra ta, kad būtų užtikrinta, jog pagalbos tarnybos galėtų pasiekti įvykio vietą ir suteikti pagalbą bei galbūt išgelbėti gyvybes. Tai taip pat reiškia, kad galite valdyti vyraujančią riziką. Štai veiksmai, kurių reikia imtis nedelsiant:
- Pastatykite automobilį. Saugiai pastatykite automobilį kelkraštyje ir už kelio ribų nuo eismo ir įjunkite avarinius žibintus. Jei turite gerai matomų liemenių ar drabužių, kuo greičiau juos apsivilkite.
- Įvertinkite eismo įvykio vietą. Įsitikinkite, ar saugu vykti į eismo įvykio vietą. Jei norite padėti kitiems, pirmiausia turite užtikrinti savo saugumą.
- Įspėkite eismo dalyvius. Įspėkite priešais atvažiuojančius eismo dalyvius, kad įvyko avarija, ypač jei eismas vyksta dideliu greičiu arba yra blogas matomumas, pavyzdžiui, rūkas – jei po ranka turite žibintuvėlį, mojuokite juo, kad atkreiptumėte kitų vairuotojų dėmesį. Geriausia būtų, jei kiti vairuotojai padėtų jums įspėti eismo dalyvius iš visų eismo krypčių. Atminkite, kad visi dirbantys įvykio vietoje pirmiausia turi būti saugūs ir apsaugoti.
- Atkreipkite dėmesį į eismo įvykio transporto priemones. Priklausomai nuo situacijos, jums gali tekti stabilizuoti transporto priemones išjungiant jų degimą ir įjungiant stovėjimo stabdžius. Gali tekti net atjungti jų akumuliatorius, kad sumažintumėte gaisro pavojų, ypač jei yra išsiliejusių degalų, tačiau gnybtų atjungimas neturėtų būti svarbesnis už pagalbą nukentėjusiesiems.
- Kreipkitės pagalbos. Iškvieskite avarines tarnybas arba nurodykite tai padaryti pašaliniams asmenims ir pateikite jiems pagrindinių įvykio vietoje esančių sąlygų santrauką, kol jūs rūpinsitės eismo įvykio dalyviais.
Pagrindinė pirmoji pagalba po eismo įvykio
Kai eismo srautas aplink avarijos vietą bus sutvarkytas taip, kad būtų galima saugiai prieiti prie eismo įvykio dalyvių, reikia imtis tam tikrų veiksmų, kurie padės. Patarimai, kuriuos reikėtų prisiminti, jei esate kviečiamas suteikti pirmąją pagalbą po eismo įvykio:
- Įvertinkite sužalojimus. Atlikite greitą pirminę apklausą, kad surinktumėte informaciją. Nustatykite, kas sužeistas, ir pirmiausia suteikite pagalbą sunkiausiems sužalojimams – bendroji taisyklė yra ta, kad kiekvienas, kuris verkia ar rėkia, gali kvėpuoti. Pirmiausia pasirūpinkite ramiaisiais. Apžiūrėkite bendrą įvykio vietos apylinkę, ar joje nėra keleivių, kurie galėjo būti išmesti iš automobilių, arba pėsčiųjų, kurie galėjo būti partrenkti.
- Nukentėjusiųjų judinimas. Visada manykite, kad bet kuris iš autoįvykio dalyvių gali būti patyręs stuburo, galvos ar kaklo sužalojimų, kurių gali būti nematyti – nejudinkite sužeistųjų, nebent jiems gresia akivaizdus priešpriešinio eismo, potvynio ar gaisro pavojus. Jei tenka ką nors perkelti, stenkitės, kad tai darydami palaikytumėte galvą ir kaklą, o jei yra laiko, verčiau paprašykite, kad kas nors jums padėtų tai padaryti.
- Klausykitės: Kaip minėta anksčiau, nukentėjusieji, kurie neskleidžia garsų, gali būti arba be sąmonės, arba nekvėpuoti, todėl pirmiausia prieikite prie jų – jei jie yra be sąmonės, bet kvėpuoja, įsitikinkite, kad jie yra tokioje padėtyje, kad kvėpavimo takai būtų atviri. Jei avarijos auka nekvėpuoja, patikrinkite, ar nėra kliūčių burnoje arba gerklėje, ir atlaisvinkite kvėpavimo takus. Perkelkite juos į tokią padėtį, kad galėtumėte atlikti dirbtinį kvėpavimą, ir nedelsdami pradėkite gaivinimą. Taip pat galite patikrinti pulsą, tačiau pirmenybę teikite kvėpavimui ir (arba) suspaudimams. Jei nežinote, kaip daryti dirbtinį kvėpavimą, susiraskite žmogų, kuris tai moka.
- Kraujavimas. Kraujuojančias žaizdas nuolat spauskite švaria šluoste, pagalvėle, turniketu arba paprašykite pašalinių žmonių, kad jums padėtų, jei atliekate dirbtinį kvėpavimą.
- Temperatūra. Sąmoningus asmenis, kuriems nereikalingas dirbtinis kvėpavimas, reikėtų laikyti šiltai – šokas paprastai ištinka gana greitai, todėl uždenkite juos antklode ar drabužiais.
- Stebėkite. Toliau stebėkite sužeistuosius, kaip tik galite, padedami kitų vairuotojų, taip pat ramiai kalbėkite su nukentėjusiaisiais. Tai padės jiems nepanikuoti, kol lauksite greitosios pagalbos tarnybų. Pasistenkite prisiminti įvykių eigą, kad galėtumėte pranešti greitosios pagalbos tarnyboms, kai jos atvyks – glausta santrauka apie tai, kas nutiko, kokios intervencijos buvo atliktos, ką judinote, kam prireikė dirbtinio kvėpavimo ir kokius nors rimtus sužalojimus, pagreitins nukentėjusiųjų gydymo procesą.
- Erdvė. Greitosios pagalbos medikams atvykus į įvykio vietą, suteikite jiems reikiamą erdvę darbui, nebent būtų nurodyta kitaip (pavyzdžiui, jūsų gali būti paprašyta, kad, kol jie dirbs, laikytumėte prispaudę žaizdą). Nedelsdami patikėkite ekspertams, tačiau pasilikite šalia ir suteikite informacijos, kai visų nukentėjusiųjų būklė bus stabilizuota.
- Jei patys patekote į autoavariją, pirmiausia gerai save apžiūrėkite – ar galite judėti, ar jaučiate kokius nors sužalojimus ir ar galite išsikviesti pagalbą? Atkreipkite praeivių dėmesį ir stenkitės išlikti ramūs, kad jie galėtų kuo geriau jums padėti. Jei nesate sužeistas, atlikite pirmiau nurodytus veiksmus, kad padėtumėte tiems, kurie gali būti sužeisti.
Ką reikia turėti automobilyje įvykus eismo įvykiui
Nors niekas nesitiki, kad automobilyje turėsite visiškai sukomplektuotą vaistinėlę ar bagažinę, pilną avarinės įrangos, visada patartina automobilyje turėti keletą būtiniausių daiktų, reikalingų nelaimės atveju. Trumpa apžvalga, ką turėtumėte turėti po ranka ir kuo pasinaudoti tokiais nenumatytais atvejais:
- Pirmosios pagalbos vaistinėlė
- Žibintuvėlis
- Nešiojamasis gesintuvas
- Daugiafunkcinis įrankis arba kišeninis peilis
- Įspėjamasis trikampis
- Lateksinės pirštinės
Išvada
Tie, kuriems teko atsakomybė pirmiesiems atvykti į transporto priemonės avarijos vietą, žino, kad tai nėra lengva situacija. Dažniausiai tai būna labai įtemptos, sunkios situacijos, kai vienu metu vyksta tiek daug įvykių, kad lengva susinervinti ir visiškai sustingti; svarbiausia išlikti ramiam ir stengtis apgalvoti pirmiau pateiktus loginius veiksmus. Jei galėsite padėti, tai gali būti skirtumas tarp gyvybės ir mirties – nepamirškite, kad visiems naudinga atlikti pirmosios pagalbos mokymus ir išmokti gaivinimo pagrindų.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar patekęs į avariją turėčiau apsilankyti pas gydytoją, net jei neturiu sužalojimų?
Taip, kuo skubiau kreipkitės į gydytoją, nes galėjote patirti raumens patempimą, minkštųjų audinių sužalojimą, stuburo iškrypimą arba kaklo traumą dėl šleikštulio. Galite turėti net vidinių sužalojimų to nežinodami – kai kurie sužalojimai gali paaiškėti tik praėjus kelioms dienoms po avarijos. Tokio apsilankymo ir diagnozės įrodymų jums taip pat reikėtų, jei po to tektų teisiškai reikalauti žalos atlyginimo. Verčiau pasisaugoti, nei gailėtis!
Kokie sužalojimai autoavarijose yra dažniausi?
Be akivaizdžių ir matomų sužalojimų, tokių kaip kaulų lūžiai, mėlynės ir plėštinės žaizdos, kiti dažniausi sužalojimai yra šleikštulys, nugaros ir kaklo sužalojimai bei minkštųjų audinių pažeidimai. Taip pat dažnai pasitaiko mėlynių ir nudegimų, susijusių su oro pagalvėmis ir saugos diržais.
Kokios yra mirtiniausios nelaimingų atsitikimų rūšys?
Nelaimingi atsitikimai, kai būna smarkiai pažeistas automobilio kėbulas, yra vieni iš pavojingiausių nelaimingų atsitikimų. Tai apima šoninius smūgius. Iškritimas iš riedančio automobilio gali būti mirtinas, tačiau jo galima išvengti užtikrinus, kad visi keleiviai būtų prisisegę saugos diržus. Dėl neįtikėtinos transporto priemonių saugos pažangos per pastaruosius du dešimtmečius nauji automobiliai yra daug saugesni už senuosius, o ateities automobiliai bus dar saugesni. Visureigiai dėl savo svorio pranašumo paprastai gerai pasirodo eismo įvykių metu, tačiau dėl didesnio svorio centro jie lengviau apvirsta. Nauji elektromobilių ir visureigių modeliai paprastai pasiekia geresnių rezultatų apvirtimo bandymuose, nes dėl sunkių, grindyse sumontuotų akumuliatorių sumažėja jų polinkis apvirsti.
