2024 m. Lietuvoje užfiksuota didelė pažanga kelių eismo saugumo srityje. Palyginti su 2021–2023 m. vidurkiu, eismo įvykiuose žuvusiųjų skaičius sumažėjo įspūdingais 67 %, sužeistųjų skaičius – 9 %, o bendras avarijų skaičius – 8 %. Tačiau po geromis naujienomis slypi nauji iššūkiai, ypač pažeidžiamiems eismo dalyviams, pavyzdžiui, paaugliams ir motociklininkams.
Staigus žuvusiųjų skaičiaus sumažėjimas: rekordinis minimumas
2024 m. eismo įvykiuose žuvusiųjų skaičius sumažėjo iki 6 (pasirinktose kategorijose), palyginti su 18 vidurkiu ankstesniais metais – tai precedento neturintis 67 % sumažėjimas. Visoje šalyje bendras mirčių keliuose skaičius pasiekė 121, tiek pat, kiek ir 2022 m., ir gerokai mažiau nei 159 2023 m. Tai mažiausias mirčių skaičius nuo tada, kai pradėta visapusiška stebėsena.
Mažiau sužalojimų ir avarijų apskritai
Remiantis Transporto kompetencijos agentūros duomenimis:
- Bendras avarijų skaičius: 164, palyginti su 179 (–8 %);
- Sužeistųjų skaičius: 201, palyginti su 221 (–9 %);
- Bendras sužeistųjų skaičius Lietuvoje: 3197 – mažiausias kada nors užfiksuotas skaičius.
Šios tendencijos patvirtina ilgalaikį tobulėjimą ir atspindi sustiprintą teisėsaugos institucijų vykdymą, investicijas į infrastruktūrą ir visuomenės švietimą.
Pažanga siekiant „Vision Zero“
Lietuva laikosi ES „Vision Zero“ tikslo: iki 2030 m. perpus sumažinti mirčių keliuose skaičių (nuo 2020 m. lygiai) ir iki 2050 m. visiškai panaikinti mirtinus atvejus. Palyginti su 2020 m., mirčių skaičius sumažėjo 31 %, o tai patvirtina, kad nuolatinės pastangos duoda rezultatų.
Kaip pažymėjo susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis: „Einame teisinga kryptimi, bet kiekviena gyvybė svarbi. Statistika patvirtina, kad reikia toliau modernizuoti infrastruktūrą ir užtikrinti sąmoningą vairuotojų elgesį.“
Pagrindiniai saugumo iššūkiai 2024 m.
Nepaisant bendro pagerėjimo, išryškėjo penkios kritinės rizikos sritys:
- 25 % padidėjo sužalojimų skaičius tarp 12–17 metų amžiaus jaunuolių;
- 30 % padidėjo sužeistų motociklų ir mopedų vairuotojų skaičius – 36 % iš jų yra pradedantieji;
- Didžiausia mirties rizika dėl vienos transporto priemonės susidūrimų su medžiais;
- 20 % avarijų nebuvo susijusios (pvz., apvirtimai, susidūrimai su gyvūnais);
- Dauguma pėsčiųjų mirčių įvyko ne pažymėtose perėjose, o tai rodo infrastruktūros ir informuotumo spraga.
Motociklininkams kyla vis didesnė grėsmė
2024 m. smarkiai išaugo su motociklais ir mopedais susijusių sužalojimų skaičius – 30 % daugiau nei ankstesnių trejų metų vidurkis. Nerimą kelia tai, kad 36 % sužeistų vairuotojų buvo pradedantieji vairuotojai, o tai rodo mokymo, rizikos valdymo ir apsauginių priemonių naudojimo spragas. Tai pabrėžia tikslingo švietimo ir licencijavimo tobulinimo poreikį.
Mažiau su alkoholiu susijusių avarijų: politikos sėkmė
Džiugina tai, kad neblaivių vairuotojų sukeltų avarijų skaičius sumažėjo 8 %, mirčių sumažėjo 67 %, o sužalojimų – 9 %. Tai rodo ilgalaikių kampanijų, griežto policijos vykdymo ir didėjančio vairuotojų sąmoningumo sėkmę.
Kelių eismo saugumas yra bendra atsakomybė
Vien infrastruktūra gyvybių neišgelbėja – tai padeda informuotumas, vykdymo užtikrinimas ir protingas elgesys. Kiekviena išgelbėta gyvybė įrodo, kad ilgalaikės investicijos ir bendruomenės įsitraukimas veikia. Transporto kompetencijų agentūra skatina valdžios institucijas, eismo dalyvius ir vietos bendruomenes bendradarbiauti kuriant kelių eismo kultūrą, kurioje mirtini įvykiai tampa retomis išimtimis.
Kokia jūsų nuomonė? Ar Lietuva gali išlaikyti šį saugumo pagreitį? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
