2024 m. liepos mėn. Varšuva įvedė mažos taršos zoną (MTS), kuria siekiama sumažinti miesto oro taršą, apribojant senesnių, labiau teršiančių transporto priemonių patekimą. Po metų rezultatai kelia nuostabą: neskirta nė viena bauda, o kontrolės praktiškai nėra. Ši situacija yra iškalbingas pavyzdys tokiems miestams kaip Vilnius ir Klaipėda, svarstantiems panašias aplinkosaugos priemones.
Kas yra Varšuvos MTS zona?
Mažos taršos transporto zona (MTS) Varšuvoje oficialiai atidaryta 2024 m. liepos 1 d. Ji apima miesto centrą ir siekia apriboti patekimą transporto priemonėms, kurios neatitinka minimalių „Euro 2“ standartų dyzeliniams varikliams ir „Euro 1“ standartų benzininiams varikliams.
Praktiškai tai reiškia, kad iki 2001 m. registruotiems dyzeliniams automobiliams ir iki 1997 m. registruotiems benzininiams automobiliams neturėtų būti leidžiama įvažiuoti į šią zoną. Tačiau nėra jokių automatinių kontrolės priemonių pažeidimams aptikti ar užkirsti kelią.
Nulis baudų, jokio vykdymo užtikrinimo
Nepaisant vienerių metų veiklos, vairuotojams, pažeidusiems MTS taisykles, nebuvo skirta nė viena bauda. Varšuvos rotušės teigimu, tai daugiausia lemia vykdymo užtikrinimo infrastruktūros nebuvimas: nėra įrengtų kamerų sistemų pažeidėjams aptikti, o policija neturi prieigos prie realaus laiko išmetamųjų teršalų duomenų, susietų su valstybiniais numeriais.
Net jei ir įvyksta pažeidimai, nėra techninės sistemos, kuri automatiškai juos pažymėtų ar nubaustų. Todėl visa MSTiniciatyva šiuo metu veikia labiau kaip simbolinis gestas nei praktinis reguliavimas.
NVO kritikuoja neefektyvumą
„Tai rodo, kad miestas įvedė taisykles neužtikrindamas, kad jos būtų vykdomos“, – sakė Zuzanna Rudzińska-Bluszcz, Švarių miestų koalicijos atstovė.
Remiantis Pasternako fondo duomenimis, iš 50 000 transporto priemonių, patikrintų tyrimų kampanijos metu, daugiau nei 8 000 neatitiko išmetamųjų teršalų standartų. Vis dėlto nė vienai iš šių transporto priemonių nebuvo taikomos teisinės pasekmės.
Išvados Lietuvai
Šiuo metu Lietuvoje sumažintos taršos zona yra tik Kauno senamiestyje. Tačiau tokie miestai kaip Vilnius ir Klaipėda svarsto tokias iniciatyvas dėl didėjančio spaudimo mažinti miestų taršą ir laikytis ES aplinkosaugos direktyvų.
Varšuvos pavyzdys yra įspėjimas: apribojimų įvedimas be vykdymo užtikrinimo mechanizmų, tokių kaip numerių atpažinimo kameros, išmetamųjų teršalų duomenų bazės ir baudų sistemos, gali lemti politikos neveiksmingumą arba netgi visuomenės ignoravimą.
Jei Lietuvos savivaldybės ketina priimti panašias zonas, veiksmingas planavimas ir investicijos į vykdymo užtikrinimą bus labai svarbūs siekiant užtikrinti patikimumą ir poveikį.
Išvada: simbolinis įstatymas be dantų?
Varšuvos SCT zona pabrėžia, kaip geranoriška aplinkosaugos politika gali žlugti be realaus vykdymo užtikrinimo. Lietuvos miestams svarstant panašias priemones, Lenkijos patirtis suteikia esminę pamoką: vien apribojimų nepakanka – juos turi paremti tinkama kontrolė ir pasekmės.
Ar mažos taršos zonos galėtų veikti Lietuvoje, ar jos taptų dar vienu simbolinio teisės akto pavyzdžiu? Pasidalykite savo mintimis komentarų skiltyje.
