2015 m. dyzeliniai varikliai sudarė daugiau nei pusę visų naujų „Audi“ automobilių pardavimų Lenkijoje. Praėjus dešimtmečiui šis skaičius smuko iki vos 9 proc. Visiškai elektriniai modeliai proveržio kol kas nepasiekė, tačiau gamintojas rado kitą kompromisą – įkraunamus hibridus (PHEV), kurie dėl konkurencingų kainų ir vis ilgesnės elektrinės ridos sparčiai tampa nauju standartiniu pasirinkimu.
Kodėl dyzelinas praranda pozicijas
2015 m. „Dieselgate“ skandalas smarkiai sudrebino vartotojų pasitikėjimą dyzeliniais varikliais. Nors „Audi“ nuo to laiko gerokai patobulino išmetamųjų teršalų valdymo technologiją, visuomenės nuomonė iki galo taip ir neatsigavo. Tuo pat metu griežtėjantys reglamentai ir aplinkosaugos tikslai dyzeliną padarė mažiau patrauklų tiek gamintojams, tiek pirkėjams. Šiandien dyzelinių „Audi“ modelių dalis Lenkijos rinkoje siekia tik 9 proc., o įkraunamų hibridų dalis – jau 8 proc. Skirtumas tarp jų sparčiai nyksta.
Bet ar toks šuolis nutiko savaime?
Įkraunami hibridai įgauna pagreitį
„Audi“ PHEV modelių gamą sudaro Q7, Q8, A3, A5 ir netrukus rinkoje pasirodysiantis Q5. Šie automobiliai siūlo pakankamą elektrinę ridą kasdieniam naudojimui, tuo pat metu išlaikydami vidaus degimo variklio lankstumą ilgesnėms kelionėms.
„Audi A5 PHEV“ vien elektra gali nuvažiuoti iki 115 km, o maksimalus greitis elektros režimu siekia 140 km/h. Kuo didesnis greitis, tuo greičiau senka akumuliatorius, tačiau sistema pati protingai balansuoja tarp elektros ir benzino, priklausomai nuo kelio sąlygų.
Kainos ir našumo balansas
Dar labiau PHEV modelius padeda parduoti kainodara. Pradinės benzininės ir hibridinės „Q7“ bei „Q8“ versijų kainos beveik sutampa – atitinkamai 83 078 ir 93 433 eurai. „A3“ ir „A5“ hibridinės versijos brangesnės, tačiau siūlo gerokai daugiau: hibridinis „A3“ dabar turi 272 AG galią ir iki 128 km (WLTP) elektrinę ridą su 19,7 kWh baterija – daugiau nei tris kartus ilgesnę nei ankstesnės kartos modelis. Pakrauti greitąja nuolatinės srovės stotele galima vos per 26 minutes.
„Audi įkraunami hibridai dabar prilygsta arba pranoksta senesnius dyzelinius variklius efektyvumu miesto sąlygomis“, – teigia Lenkijos automobilių portalo „Autokult“ analitikas Damianas Blaszczykas. Jo vertinimu, tai logiškas žingsnis link visiško elektrifikavimo – ypač pirkėjams, kurie vis dar dvejoja dėl nuvažiuojamo atstumo.
Kaip tai atrodo Baltijos regione
Panaši tendencija matoma ir Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse – hibridinių ir įkraunamų hibridinių automobilių pardavimai nuolat auga, degalų kainoms išliekant aukštoms, o elektros įkrovimo infrastruktūrai plečiantis lėčiau, nei tikėtasi. „Audi“ PHEV modeliai Lietuvoje jau siūlomi per oficialų atstovą, tačiau kol kas dažniau renkasi verslo klientai ir įmonių automobilių parkai nei privatūs pirkėjai – daugiausia dėl aukštesnės pirkimo kainos, palyginti su dyzeliniais analogais.
Ir kol vieni gamintojai dar tik svarsto, kiti jau perėjo prie kito lapo…
O kaip dėl visiškai elektrinių modelių?
Nors „Audi“ toliau plečia visiškai elektrinę liniją, jų pardavimai vis dar neatitinka lūkesčių – lėta įkrovimo infrastruktūros plėtra ir aukštesnė kaina lieka pagrindinėmis kliūtimis. Kol šios problemos neišspręstos, spragą užpildo PHEV modeliai. Pasak „Audi“ atstovų, tokie modeliai kaip A3 PHEV gerai tinka kaip antras namų ūkio automobilis, derinantis prieinamumą, lankstumą ir tvarumą.
Strateginis pokytis, o ne laikina mada
Mažėjantys dyzelinių „Audi“ automobilių pardavimai ir augantis PHEV skaičius atspindi platesnį pramonės pokytį. Užuot skubėjęs stačia galva į visišką elektrifikaciją, gamintojas pasitelkia įkraunamus hibridus kaip praktišką, pereinamąjį sprendimą – ir šis modelis vis mažiau primena nišą, o vis labiau – naują normą.
