Pastaraisiais metais Europos automobilių pramonė susidūrė su rimtu nuosmukiu. Uždaromos gamyklos, gamyba perkeliama į užsienį, prarandama tūkstančiai darbo vietų. Nors ši tendencija labiausiai matoma Vokietijoje ir Lenkijoje, tikėtina, kad ilgalaikis jos poveikis paveiks ir Lietuvą.
Kodėl gamyklos uždaromos?
Dėl kelių struktūrinių iššūkių gamyba Europoje tapo mažiau konkurencinga:
- Energijos sąnaudos: ES klimato politika, pvz., CO₂ mokesčiai ir apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ETS), gerokai padidino elektros energijos ir dujų kainas. Tai ypač žalinga energiją vartojančioms pramonės šakoms, tokioms kaip automobilių gamyba.
- Kylantys darbo užmokesčiai: Vidurio Europa, kadaise buvusi pigesnė alternatyva, praranda savo pranašumą. Pavyzdžiui, 2024 m. antrąjį ketvirtį Lenkijoje darbo užmokestis išaugo beveik 13 %, todėl sumažėjo sąnaudų konkurencingumas.
- Pasaulinė konkurencija: Tokios šalys kaip Kinija, Indija, Meksika ir Vietnamas siūlo pigesnę darbo jėgą ir laisvesnius reglamentus, pritraukdamos daugiau automobilių gamintojų ir tiekėjų.
Poveikis Lietuvai
Nors Lietuva neturi didelių automobilių surinkimo gamyklų, šalis yra glaudžiai susijusi su Europos automobilių tiekimo grandine ir naudotų automobilių rinka.
Automobilių kainos
Gamybai persikeliant į Aziją, ilgesnės tiekimo grandinės ir didesnės logistikos išlaidos gali padidinti naujų automobilių kainas. Tikėtina, kad šį poveikį tiesiogiai pajus Lietuvos pirkėjai.
Naudotų automobilių rinka
Jei Vokietija, Lenkija ar Prancūzija sumažins gamybą, naudotų transporto priemonių pasiūla gali sumažėti, o kainos – kilti. Kadangi Lietuvoje kasmet registruojama daugiau nei 150 000 naudotų automobilių, ši tendencija yra labai aktuali.
Komponentų gamyba Baltijos šalyse
Lietuvoje yra keletas automobilių tiekėjų, tokių kaip „Continental“, „Hella“ ir „SE Bordnetze“. Jei Vokietijos ar Lenkijos gamyklos užsidarys, šios įmonės rizikuoja prarasti užsakymus, o tai gali paveikti šimtus darbo vietų vietoje.
Darbo rinka
Gamyklų uždarymas Vakarų ir Centrinėje Europoje gali paskatinti kvalifikuotus darbuotojus ieškoti darbo užsienyje. Lietuva galėtų pasinaudoti daugiau specialistų, tačiau dėl didesnės konkurencijos taip pat gali susidurti su darbo užmokesčio spaudimu.
ES politika: dvilypis spaudimas
Europos Sąjunga yra įsipareigojusi siekti ambicingų klimato tikslų, tačiau pramonės lyderiai perspėja apie „deindustrializacijos riziką“. Automobilių pramonės asociacijos pabrėžia tris pagrindinius poreikius:
- Energijos kainos turi išlikti konkurencingos pasaulyje.
- Reguliavimas turėtų būti supaprastintas.
- Vietinė gamyba turi būti apsaugota nuo Kinijos plėtros.
Lietuvai ši diskusija yra ypač svarbi. Vairuotojai jau jaučia didesnių automobilių kainų, draudimo ir degalų išlaidų poveikį. Tolesnis gamybos mažėjimas Europoje galėtų dar labiau sustiprinti šį spaudimą.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojams
Ekspertai pabrėžia, kad Europos automobilių pramonės sulėtėjimas neaplenks ir Lietuvos. Pasekmės gali būti šios:
- Didesnės naujų automobilių kainos dėl padidėjusių gamybos ir transportavimo sąnaudų.
- Sumažėjusi naudotų automobilių pasiūla ir didesnės rinkos kainos.
- Brangesnė priežiūra ir atsarginės dalys.
Eksperto komentaras
„Europos automobilių pramonės krizė susijusi ne tik su gamyklų uždarymu Vokietijoje. Ji susijusi su visa tiekimo grandine – nuo tiekėjų Baltijos šalyse iki naudotų automobilių pirkėjų Lietuvoje“, – pažymi ekspertai. „Be tikslinių ES priemonių ilgalaikio nuosmukio rizika yra reali.“
Kokia jūsų nuomonė? Ar Lietuva turėtų siekti didesnės ES paramos, kad apsaugotų vietos tiekėjus ir automobilių pirkėjus? Pasidalykite savo mintimis komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
