Vaikų vežiojimas ir tvarka automobilyje paprastai nesuderinami. Tiems, kurie pedantiškai prižiūri savo automobilius, „mažylių“ įleidimas į vidų yra tarsi vizija iš siaubo filmo. Pateikiame (neišsamų) tipinių pažeidimų ir problemų, susijusių su mažųjų keleivių vežimu, sąrašą ir keletą patarimų, kaip su jomis kovoti.
Ar kada nors matėte šeimos automobilių reklamą? Priekyje – besišypsantys tėvai, gale – švarūs, tvarkingi ir besišypsantys vaikai, sėdintys sėdynėse, kurios atrodo tarsi paimtos tiesiai iš parduotuvės lentynos. Tikrame gyvenime taip nebūna! Besišypsantys tėvai? Galbūt kelias pirmąsias važiavimo minutes arba kai vaikai pagaliau užmiega savo sėdynėse. Kiek ilgai galite šypsotis, kai girdite: „toli“, „noriu sisioti“, „noriu kakoti“, „noriu gerti“, „noriu į mcdonald“.
Žiauri šeimos automobilio realybė
Vaikų vežiojimas yra iššūkis. Kaip atpažinti tikrą šeimos automobilį? Patyrę tėvai pasakys: dulkėti kilimai, purvini, dėmėti apmušalai, mažų ir nebūtinai švarių rankų pėdsakai ant langų, batai ant sėdynių atlošų, žaislai, išmėtyti kampuose, trupiniai, saldainių popierėliai, kramtomosios gumos ar šokolado pėdsakai, įstrigę šen bei ten.
Žinoma, pirmą kartą tėvai ar šeimos teoretikai tvirtina, kad vaikus galima išmokyti nuvalyti batus prieš įlipant į automobilį, kad vaikams galima uždrausti valgyti ir gerti automobilyje. Tačiau visi šie auksiniai patarimai paprastai nepadeda, kai susiduriame su „mažaisiais teroristais“ – nebent terorą kursto tėvai, o to mes nenorime. Taigi pateikiame keletą praktiko patarimų, kaip išgelbėti automobilio saloną arba bent jau kaip atsikratyti tipiškų vaikų laikymo automobilyje požymių.
Maži pėdsakai ant sėdynių atlošų
Geriausias būdas yra prevencija – jei nuolat turite vaikų, kurie, sėdėdami automobilio kėdutėse ir maigydami kojas, gali atsitrenkti į sėdynių atlošus, verta investuoti į organizatorius, tvirtinamus ant atlošų. Tai duoda dvejopą naudą, nes vaikiškame vežimėlyje kiekviena papildoma kišenė žaislams, servetėlėms, gėrimams ir kitiems dalykėliams visada praverčia, o kartu organizatorius apsaugo apmušalus. O jei jis bus purvinas? Ne problema, jei pasirinksite tokį, kurį galima skalbti skalbimo mašinoje.
Kramtomoji guma
Yra keletas gumos klijavimo būdų – ne visa guma yra vienoda, be to, išdžiūvusi guma apdorojama skirtingai nei šviežiai suklijuota, be to, daug kas priklauso nuo pagrindo, ant kurio klijuojama guma, tipo. Pirmasis metodas: šaltasis. Atvėsinkite gumą, pavyzdžiui, ledo kubeliais maišelyje arba šaldomuoju purškikliu – guma turi tapti kieta ir trapi, kad ją būtų galima nulaužti ir nukrapštyti. Antrasis metodas: karštis. Karštas vanduo arba karšto oro srovė turėtų suminkštinti gumą, kurią tada reikėtų greitai nuvalyti, pvz., mikropluošto šluoste. Į audinį įsiskverbę likučiai gali būti valomi acto vandeniu arba grynu ekstrahavimo benzinu (pvz., skalbimo milteliais).
Kraujas
Tai nėra susiję su nusikaltimo žymių šalinimu, tačiau piršto įkišimas į nosį ar bėgimas paskui kamuolį ant šaligatvio dažnai baigiasi kruvinomis žymėmis ant tėvų automobilio apmušalų. Šviežias kraujas niekada nevalomas šiltu vandeniu, nes tai tik įamžins dėmę; geriau tinka šaltas ar net ledinis vanduo. Senesnes, išdžiūvusias dėmes galima pašalinti acto vandeniu arba geriamąja soda, visada prieš tai mažiau matomoje vietoje patikrinkite, kaip toks produktas veikia apmušalus. Dėmesio: prieš naudojant ką nors šlapio apmušalams šveisti, pirmiausia apmušalus vertėtų išsiurbti, antraip ant jų atsiras dėmių!
Vėmalai
Mažiesiems keleiviams neretai pasireiškia judesio liga, o mažiausieji kartais tiesiog nualpsta nuo persivalgymo. Maisto, dažnai pieno likučių ir virškinimo rūgščių mišinys ant apmušalų ilgainiui tampa ne tik nemalonaus kvapo, bet ir sunkiai pašalinamų dėmių bei spalvos pokyčių šaltiniu. Reaguojame nedelsiant, kad kuo mažiau vėmalų įsigertų į audinį. Naudojame ne tik ploviklius, bet ir švelnias dezinfekavimo priemones. Taip pat labai praverstų plaunantis giluminis siurblys.
Saldainiai, saldainių pėdsakai
Išsiurbiame, ką galime, o likusias saldžias dėmes pašaliname karščiu – taip cukrus suminkštėja. Kaip laikiną priemonę taip pat galite naudoti drėgnas kūdikių servetėles. Saldumynuose esančių maistinių dažiklių pėdsakus galima pašalinti apmušalų putomis arba vandeniu su actu ar soda.
Sviestas, majonezas
Riebalų žymes galima pašalinti šiltu vandeniu ir plovikliu, sudėtingesniais atvejais naudojame gerą ekstrahavimo benziną.
Šokoladas
Šiuo atveju daug kas priklauso nuo pagrindo ir užterštumo laipsnio. Kai kurių medžiagų atveju geriausi rezultatai gaunami atšaldžius vietą ledu arba šaldymo purkštuvu ir nuvalius sukietėjusius likučius. Jei šalčio metodas nepadeda, taikome cheminius metodus arba valymą karščiu – juk šokoladas yra riebalų ir cukraus mišinys.
Cola, saldūs gėrimai, sultys
Po daugybės jų iš pirmo žvilgsnio nelieka jokių dėmių arba jos beveik nematomos, tačiau tai tik apsimestinis vaizdas, nes purvas prilimpa prie lipnaus, saldaus paviršiaus. Pirmiausia stengiamės, kad kuo mažiau skysčio įsigertų į medžiagą (pvz., naudodami servetėles ar popierinius rankšluosčius, kurie sugeria saldų skystį), ir tik tada šiltai nušluostome vandeniu ir plovikliu. Iš skysčių, kurių paprastai turime po ranka, ad hoc galima naudoti, pavyzdžiui, ploviklių skystį, jei tik jis nėra stipriai nudažytas.
Žymeklių, žvakių kreidelių pėdsakai
Dažnai žymeklių pėdsakus galima nuplauti alkoholiu, pavyzdžiui, izopropilo alkoholiu. Riebioms žvakių kreidelėms (paprastai ir markeriams) gerai tinka ekstrahavimo benzinas.
Pienas, pieno gėrimai
Negalima gaišti laiko – jei kažkas panašaus liks ant apmušalų ilgesnį laiką, kvapas bus ne tik nepakeliamas, bet ir (beveik) neįmanoma jo pašalinti. Nuplaukite, kad kuo mažiau likučių įsigertų į audinį, išpurkškite, apdorokite dezinfekuojančiomis priemonėmis.
Apmušalų hidroizoliacija, kol dar nevėlu
Įsigijote naują automobilį arba ruošiatės juo vežti kūdikį? Impregnuokite apmušalus, kol dar nevėlu. Hidrofobinis preparatas, skirtas automobilio apmušalams apsaugoti, kainuoja keliasdešimt eurų (yra ir brangesnių) – jis veikia taip, kad nešvarumai neįsiskverbia į medžiagą, o skysti nešvarumai tiesiog nuteka ant apmušalų.
Atkreipkite dėmesį, kad preparatas neturi būti skirtas naudoti buityje, automobiliams skirti preparatai yra kitokios sudėties. Preparatas taip pat turi būti pritaikytas prie medžiagos – vieni produktai skirti tekstiliniams apmušalams, kiti – odiniams. Antras svarbus dalykas: apdoroti reikėtų tik kruopščiai išvalytus apmušalus, antraip nešvarumai išliks. Vandens repelentus taip pat galima naudoti, pavyzdžiui, durų šonams ir plastikui.
Pritvirtinkite audinį po kėdute
Vaikiškos automobilinės kėdutės yra saugios vaikams, bet dažnai nebūtinai automobilio apmušalams.
Minkšti odiniai apmušalai blogiausiai liečiasi su oda. Spaudžiant jie trupa, o jei tarp sėdynės ir odos patenka purvo, smėlio ar trupinių (tai neišvengiama vežant vaikus), viršutinis apsauginis odos sluoksnis nusidėvi po kelių savaičių. Sprendimas? Apsaugokite sėdynę ar sofą, ant kurios ji bus dedama, užvalkalu arba, jei reikia, po sėdyne pakiškite kilimėlį ar antklodę, tačiau taip, kad sėdynė būtų patikimai pritvirtinta.
