Eismo saugumas keliuose išlieka didele ir opia problema Lietuvoje: fiksuojamas didelis avaringumas, daugėja žuvusių keliuose.
Remiantis Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2023 metų I pusmetį šalies keliuose žuvo net 72 žmonės, o tai 41 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Leistino greičio viršijimas, vairavimas esant neblaiviam, pėsčiųjų neatidumas gatvėse ir keliuose – pagrindinės priežastys, dėl kurių keliuose nutinka nelaimės.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos eismo saugos ekspertė Indrė Žilakauskienė įvardino 4 pagrindinius saugos keliuose elementus, į kuriuos atsižvelgus galėtume sumažinti nelaimingų atsitikimų keliuose skaičių.
1 elementas. Atsakingas vairuotojų elgesys
Žinoma, kad žmonės daro klaidas, dėl jų įvyksta skaudžios nelaimės keliuose, tačiau yra klaidų, kurių galime išvengti ir dėl to sumažinti skaudžių nelaimių keliuose skaičių.
Neviršyti leistino greičio, nesinaudoti mobiliuoju telefonu, nevairuoti išgėrus ar neprisisegus saugos diržo, nevežti keleivių, kurie neprisisegė saugos diržų – tai pagrindinės bazinės taisyklės, kurių privalo laikytis visi vairuotojai.
Jų laikantis skaudžių nelaimių keliuose skaičius sumažėtų, nes pasirinktas nesaugus ar viršytas maksimalus leistinas greitis, vairavimas išgėrus yra pagrindinės priežastys, dėl kurių įvyksta kelių eismo nelaimės.
2 principas. Atsakingas pėsčiųjų elgesys
Reikia pripažinti, kad ir pėstieji ne visuomet gatvėse, keliuose elgiasi saugiai, todėl kelia daug grėsmių. Kai kurie linkę nesisaugoti patys, o atsakomybę už savo saugumą kelyje perkelia vairuotojams.
Pėstieji eina ar bėga per gatvę degant draudžiamam šviesoforo signalui, išlipę iš autobuso skuba pereiti gatvę ir eina pro autobuso priekį arba galą, nepalaukia, kol autobusas nuvažiuos, tamsiu paros metu nesegi atšvaito ar segi jį netinkamai.
Tai tik keli neatsakingo elgesio pavyzdžiai. Pakeitus elgesį, būtų išvengta nemažai nelaimių. Juk jei žmogus eina ne per pėsčiųjų perėją blogai matomoje zonoje ar sugalvoja perbėgti gatvę degant raudonam šviesoforo signalui, tikėtina, kad transporto priemonės vairuotojas pėsčiojo nepastebės laiku, nespės sustabdyti ir įvyks autoavarija.
Atšvaitų tamsiu paros metu turėtų nepamiršti ne tik vaikai, bet suaugusieji, ypač senjorai, nes teisingai atšvaitą segintį žmogų tamsiu paros metu vairuotojas pamatys iš kur kas toliau.
3 principas. Techniškai tvarkingas automobilis
Kiekvienas vairuotojas turi būti įsitikinęs, kad jo automobilis yra techniškai tvarkingas, juo galima saugiai važinėti.
Geriausias būdas tai padaryti – reguliariai atlikti techninę apžiūrą, keisti tepalus, o pastebėjus gedimus iškart atlikti visus būtinus remonto darbus. Identifikuoti gedimą ir atlikti remonto darbus turėtų kvalifikuotas specialistas oficialiame servise.
4 principas. Nuosekli kelių infrastruktūros plėtra
Siekiant didinti saugumą keliuose, Lietuvos automobilių kelių direkcija (atsakinga už valstybinės reikšmės kelius) imasi kompleksinių priemonių, t. y. ypatingą dėmesį skiria infrastruktūros plėtrai, eismo saugos priemonių diegimui, visuomenės švietimo kampanijoms, nuosekliam darbui su bendruomenėmis keičiant vairavimo kultūrą.
Šiemet Lietuvos automobilių kelių direkcija planuoja skirti 13,5 mln. eurų inžinerinių saugaus eismo priemonių įrengimui. Tai dvigubai daugiau nei praėjusias metais.
Kelių plėtrai ir priežiūrai šiais metais numatoma skirti apie 750 mln. eurų. Per šiuos metus Lietuvos automobilių kelių direkcija planuoja rekonstruoti 10 vieno lygio sankryžų, įrengti 5 km tvorų, kurios saugos eismo dalyvius nuo laukinių gyvūnų, 95 km apsauginių kelio atitvarų, 60 km pėsčiųjų dviračių takų.
Taip pat įrengiami greičio mažinimo kalneliai ir salelės, miesto vartai, greičio matuokliai ir kt. Visas inžinerines eismo saugos priemones Lietuvos automobilių kelių direkcija keliuose diegia atsižvelgiant į nelaimių keliuose statistiką.
Kelių eismo saugos ekspertės I. Žilakauskienės teigimu, siekiant, kad saugumo kelyje sistema būtų veiksminga ir aukšto lygio, visi pagrindiniai elementai turi būti stiprinami kartu, nes visi yra vienodai svarbūs.
