Seniai laukta labiausiai apgriuvusio Lietuvos tilto rekonstrukcija įsibėgėja. Viename judriausių šalies kelių esantis Krunos tiltas rekonstruojamas įgyvendinant 24 mln. eurų vertės infrastruktūros projektą, kurio iniciatorė yra „Via Lietuva“ ir kurį iš dalies finansuoja Europos Sąjunga.
Vienas blogiausių Lietuvos tiltų – dabar atgimsta iš naujo
Dėl kritinės būklės buvęs vadinamas blogiausiu tiltu Lietuvoje, Krunos tiltas iš pagrindų rekonstruojamas. Kairės pusės atkarpos (važiuojant Kauno link) griovimo darbai jau beveik baigti. Jau pastatytas laikinasis tiltas, kuris nukreipia eismą, kol vyksta rekonstrukcija.
Nors dauguma vairuotojų Krunos statinį vertino kaip vieną tiltą, iš tiesų jis buvo sudarytas iš dviejų atskirų dalių. Rekonstrukcija prasidėjo nuo išilginio pjūvio asfalte, atskiriančio konstrukcijas dvynes. Išardžius arką ir paviršinius sluoksnius, griovimo brigados sparčiai ėmėsi šalinti šonines atramas. Iš karto po to bus statomas naujas nuolatinis tiltas.
Moderni inžinerija atitinka skubų poreikį
Naujasis tiltas bus statomas naudojant plienu armuoto betono konstrukciją, kurios tarpatramis – 125 metrai. Statybas planuojama baigti iki 2027 m. pabaigos. Projektas apima privažiavimų, drenažo sistemų, atraminių konstrukcijų, denginio plokščių ir visų esminių komponentų rekonstrukciją.
Lietuvos susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas komentavo:
Ypatingą dėmesį skiriame seniems ir intensyviai naudojamiems tiltams visoje šalyje. Krunos tiltas yra strategiškai svarbus, todėl džiaugiuosi, kad rekonstrukcija vyksta pagal grafiką. Savalaikis jo užbaigimas yra gyvybiškai svarbus tūkstančiams žmonių, kurie kasdien jį kerta.
Eismo pertvarka užtikrina tęstinumą
I-ojo etapo metu eismas Kauno kryptimi nukreipiamas laikinuoju tiltu dviem eismo juostomis, o eismas į Vilnių tęsiamas senuoju tiltu, taip pat dviem eismo juostomis. Saugumo sumetimais greitis ant tiltų ribojamas iki 50 km/h.
Pabaigus statyti naująjį tiltą, eismo srautai vėl bus pertvarkyti – į Kauną važiuojančios transporto priemonės naudosis naujuoju ir laikinuoju tiltais, o senasis ruožas, kuriuo važiuojama į Vilnių, bus nugriautas ir perstatytas.
Strateginė reikšmė ne tik kasdieniam eismui
„Via Lietuva“ projekto vadovas Vaidrius Andrikonis pabrėžė:
Investicijos ir finansavimas
Visas projektas, kurį vykdo UAB „Tilsta“, kainuos kiek daugiau nei 24 mln. eurų (su PVM). Iš jų daugiau kaip 9,4 mln. eurų finansuojama iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) programos, bendradarbiaujant bendrovei „Via Lietuva“ ir Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos apsaugos vykdomajai agentūrai (CINEA).
Tiltų priežiūra: Tiltų priežiūra: nacionalinis prioritetas
Šiuo metu Lietuvai reikia maždaug 470 mln. eurų kritinės ir prastos būklės tiltams valstybinės reikšmės keliuose tvarkyti ir daugiau kaip 1 mlrd. eurų, kad viso tiltų tinklo būklė būtų patenkinama. Pasak „Via Lietuva“, siekiant užkirsti kelią tolesniam infrastruktūros blogėjimui, būtini ilgalaikiai ir tvarūs finansavimo sprendimai.
Ateities infrastruktūros projektų modelis
Krunos tiltas yra simbolinis ir strateginis Lietuvos infrastruktūros prioritetų pavyzdys. Beveik baigus griovimo darbus ir artėjant statyboms, jis yra reikšmingas žingsnis į priekį atnaujinant itin svarbias nacionalines jungtis.
Ką manote apie Lietuvos tilto rekonstrukcijos pastangas? Pasidalykite savo nuomone toliau!
