Daugelis lietuvių pasakytų, kad jų automobilis „valgo“ gerokai daugiau degalų nei deklaruoja gamintojas, tačiau tik retas susimąsto, kad dėl to yra kalta ne transporto priemonė, o tas, kuris kelyje nervingai spaudo greičio ir stabdžių pedalus bei vairuoja agresyviai. Vairavimo ekspertas sako, kad vos šiek tiek pakeitus savo vairavimo įpročius būtų galima nesunkiai sutaupyti apie 20 proc. degalų, o pasistengus labiau – net ir 50 proc.
„Mylios be promilių su „Švyturys nealkoholinis“ projektui atlikta gyventojų apklausa, kuria buvo siekiama įvertinti šalies gyventojų saugaus vairavimo įpročius, parodė, kad trečdalis šalies vairuotojų nėra girdėję apie ekonomiško vairavimo rekomendacijas, didesnė jų dalis sakė dėmesio ekonomiškesniam vairavimui neskiriantys.
Tiesa, pusė apklaustųjų sakė besistengiantys vairuoti ekonomiškai ir vengiantys staigaus stabdymo bei greitėjimo.
Tyrimas taip pat parodė, kad ekonomiško vairavimo mokymus yra išklausę ir jais vadovaujasi vos 6 proc. šalies vairuotojų, o 13 proc. apklaustųjų teigė, kad apie ekonomiškesnį vairavimą yra skaitę ir vairuodami bando panaudoti turimą informaciją.
„Iš savo ilgametės vairavimo praktikos žinau, kad su tuo pačiu automobiliu tuo pačiu maršrutų važiuojančių vairuotojų degalų sąnaudos gali skirtis net iki trijų kartų, dažnai dvigubai, o apie mažesnį, tačiau reikšmingą skirtumą net nekalbu. Visi vairuojame labai skirtingai ir ne visi žinome pagrindines taisykles, kurios degalų sąnaudas gali labai smarkiai sumažinti“, – sako buvęs lenktynininkas ir vienas žinomiausių vairavimo instruktorių Lietuvoje Artūras Pakėnas.
Patarimai ekonomiškesniam vairavimui
A. Pakėnas išskiria kelis pagrindinius patarimus, kurių laikantis būtų galima važiuoti kur kas ekonomiškiau ir neretai net saugiau.
Pirmasis jo patarimas – visuomet prognozuoti eismą priekyje. Tai reiškia, kad vairuotojas turėtų matyti, ar netrukus neužsidegs važiuoti draudžiantis arba leidžiantis šviesoforo signalas, ar į kelią neįsilies vairuotojai iš šalutinių gatvių ir t.t.
„Vairuotojas turėtų prognozuoti eismą bent kelis šimtus metrų į priekį. Tai leistų užtikrinti ne tik ekonomiškumą, bet ir saugumą. Kai prognozuojate eismą, nereikia greitai stabdyti ar pajudėti, automobilis dažnai gali judėti inertiškai, panašiai, kaip važiuojant dviračiu“, – sako pašnekovas.
Antra taisyklė – ekonomišką važiavimą užtikrina tolygaus greičio palaikymas.
„Dažnas važiuoja taip vadinamu „pjūklo“ arba „bangavimo“ stiliumi, kai smarkiai spaudžia greičio pedalą, tuomet greitai stabdo ir tai nuolat kartoja. Toks vairavimo stilius visuomet padidina degalų sąnaudas, nes reikia nuolat greitėti, o jei tai daroma staigiai, variklis naudoja labai daug degalų. Mieste, be abejo, visą laiką važiuoti tolygiu greičiu yra neįmanoma, tačiau kiek galimybės leidžia, reiktų tai daryti“, – pataria vairavimo instruktorius.
Jis taip pat priduria, kad mažiau degalų sunaudosite vairuodami lėčiau. Tiesa, tai nereiškia, kad turite važiuoti taip lėtai, kad trukdytumėte eismui. Maksimalus mieste leidžiamas greitis leidžia užtikrinti ekonomiškumą, sunkiau tai padaryti gali būti užmiestyje.
„Be abejo, greitkelyje važiuodami 130 km/h greičiu sudeginsite daugiau degalų nei laikydamiesi 90 km/h greičio“, – sako A. Pakėnas.
„Švyturys-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas sako, kad „Mylios be promilių su „Švyturys Nealkoholinis“ projektu norima vairuotojams priminti, kad nuo jų elgesio kelyje priklauso ne tik aplinkinių, bet ir jų pačių saugumas.
Jis sako pastebintis, kad vairuotojai įprastai yra labai reiklūs savo automobilio gebėjimui užtikrinti mažas degalų sąnaudas, tačiau pamiršta, kad labiausiai dėl jų yra atsakingi patys.
„Mums visiems nuolat tenka skubėti į darbą, susitikimus, po darbo skubame pas vaikus darželiuose ir mokyklose, vėluojame į būrelius ir pan. Tačiau turime suvokti, kad vairuodami mieste net ir lėkdami, greičiau niekuomet nenuvažiuosime. O juk ir ekonomiškas vairavimas nebūtinai turi būti susijęs su lėtu važiavimu, kaip neretai stereotipiškai galvojama. Nervingi, nuolat tarp eismo juostų nardantys, greičio pedalą ir stabdžius spaudantys vairuotojai iš tiesų niekur greičiau nenuvažiuoja, o dėl keliamų avarinių situacijų eismą tik stabdo“, – teigia R. Viršilas.
Beje, A. Pakėnas sako pastebintis, kad automatines pavarų dėžes turinčius automobilius vairuojantys žmonės save savotiškai pateisina sakydami, kad nuo jų ekonomija nepriklauso – esą automobilis pats sprendžia, kokią pavarą jungti ir pan.
„Tai netiesa. Šiuolaikiniai automobiliai prisitaiko prie vairuojančiojo įpročių. Jei vairuosite agresyviai, staigiai spausite greičio pedalą, automobiliui tai bus ženklas, kad norite važiuoti sportiškiau. Tuomet apie ekonomiškumą pamirškite. Ir automatinę pavarų dėžę turintį automobilį galima vairuoti taip, kad jis būtų ekonomiškesnis“, – tikina vairavimo profesionalas.
Tuo tarpu vairuojantieji mechanines pavarų dėžes turinčius automobilius sutaupyti galėtų pavaras perjunginėdami anksčiau – kai variklis pasiekia 1500-2000 sūkių per minutę.
Ekonomiškumas dažnai reiškia ir ekologiškumą
R. Viršilas taip pat primena, kad ekonomiškas važiavimas dažniausiai susijęs ir su mažesne tarša – juk kuo mažiau degalų sudeginame, tuo mažiau aplinkai kenksmingų teršalų išmetame. Transportas yra vienas didžiausių aplinkos teršėjų Lietuvoje.
Anot jo, bendrovė didelį dėmesį skiria tvarumui, nuolat atnaujina transporto priemonių parką, įsigyja mažiau taršius automobilius, skatina darbuotojus rinktis mažiau taršias transporto priemones.
Jam antrina ir A. Pakėnas – ekonomija ir ekologija yra vienas su kitu labai susiję dalykai.
„Vis didesnei daliai žmonių rūpi ekologiškumas, dėl to nemažai vairuotojų renkasi aplinkai draugiškesnius automobilius, įsigyja elektromobilius. Tiems, kuriems ekologiškumas iš tiesų rūpi, susimąstyti apie ekonomišką ir ekologišką vairavimą yra būtina“, – priduria pašnekovas.
