Nepaisant nedidelio mirčių skaičiaus sumažėjimo, eismo įvykiai Lietuvoje tebėra didelis visuomenės rūpestis. Šiame straipsnyje nagrinėjamos dažniausios mirtinų avarijų priežastys, remiantis 2024–2025 m. duomenimis ir ekspertų įžvalgomis apie rizikos modelius bei prevencijos strategijas.
Pagrindinės avarijų priežastys Lietuvoje
Remiantis oficialiais 2024 m. duomenimis, greičio viršijimas ir netinkamas greičio pasirinkimas buvo pagrindinės mirčių nuo eismo įvykių priežastys Lietuvoje, dėl kurių žuvo iki 57 % mirtinų incidentų. Kiti svarbūs veiksniai:
- Saugaus atstumo nesilaikymas: Sudarė 7–11 % mirtinų avarijų.
- Keismo nedavimas (ypač sankryžose): Apie 11 % mirtinų avarijų.
- Pėsčiųjų elgesys: Sukėlė apie 11 % mirčių, ypač naktį be atšvaitų.
- Vairavimas apsvaigus: Sukėlė 6,8 % sužalojimų ir 4 mirtis 2024 m. pirmąjį pusmetį.
- Dėmesio blaškymas ir nuovargis: Vis didėjanti problema, ypač miesto eisme.
- Eismo signalų ir lenkimo taisyklių pažeidimas: Dažnai sukelia avarijas dideliu greičiu.
Statistinė apžvalga (2024–2025 m.)
Nors avarijų skaičius šiek tiek padidėjo, žuvusiųjų skaičius 2024 m. sumažėjo 23 %. Pagrindiniai rodikliai:
- Bendras avarijų skaičius 2024 m.: apie 2 867
- Sužeistieji: apie 3 237
- Žuvusiųjų skaičius: 123 (mažiau nei 2023 m.)
- 2025 m. I ketv.: +16,6 % avarijų, –11,1 % žuvusiųjų, palyginti su 2024 m. I ketv.
Kas labiausiai nukentėjo?
Demografiniai duomenys rodo, kad dažniausiai avarijose žūsta vyrai (75 %). 2024 m. I ketvirtį:
- 55 % žuvusiųjų buvo vairuotojai
- 30 % buvo pėstieji
- 7 % keleiviai, 4 % motociklininkai, 4 % dviratininkai
Labiausiai pažeidžiamos grupės yra vyresnio amžiaus žmonės (65 metų ir vyresni) ir jauni suaugusieji (18–24 metų), kuriems būdingas didelis mirtingumo ir sužalojimų skaičius.
Avarijų laikas ir sąlygos
Avarijos nėra tolygiai paskirstytos laikui bėgant. Rizikingiausios sąlygos:
- Savaitės diena: Penktadieniais įvyksta daugiausia avarijų (30 %)
- Dienos laikas: 16:00–20:00 val. sudaro daugiau nei 30 % incidentų
- Apšvietimas: 30–33 % avarijų įvyksta naktį
- Metų laikai: Žiema padidina dviratininkų ir motociklininkų riziką
Regioniniai mirtinų avarijų skirtumai
2024 m. daugiausia pėsčiųjų žuvo didžiausiuose Lietuvos miestuose:
- Vilnius – 14 pėsčiųjų žuvusiųjų
- Kaunas, Kalifornija, Šiauliai, Panevėžys – pastebimi skaičiai
Kaunas įvedė rombo formos ženklinimą pėsčiųjų perėjose, todėl pėsčiųjų žūčių nebuvo pažymėtose zonose nuo 2020 iki 2024 m.
Realaus gyvenimo avarijų scenarijai
Tipinės mirtinos avarijos dažnai įvyksta dėl kelių priežasčių. Pavyzdžiai:
- Greitis kartu su išsiblaškymu – sukelia susidūrimus sankryžose
- Vasaros vairavimas išgėrus – 88 avarijos 2024 m. pirmąjį pusmetį, 4 mirtys, 111 sužalojimų
- Vyresnio amžiaus pėstieji be atšvaitų – sudaro pusę visų pėsčiųjų mirčių
ES tikslai ir prevencijos pastangos
ES siekia iki 2030 m. perpus sumažinti mirčių keliuose skaičių, o iki 2050 m. pasiekti beveik nulį. Šiuo metu Lietuva viršija ES vidurkį (55, palyginti su 46 mirtys milijonui gyventojų). Pagrindiniai prevencijos ramsčiai:
- Griežtesnės baudos už greičio viršijimą, alkoholio vartojimą ir sankryžų pažeidimus
- Technologijos: greičio matavimo kameros, šviesoforai, viešasis apšvietimas
- Infrastruktūra: pavojingos zonos, ženklinimas, pėsčiųjų perėjų atšvaitai
- Švietimas: informuotumas apie telefono naudojimą, atšvaitai, saugus atstumas
Kokia jūsų nuomonė? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
