Europa spartina perėjimą prie nulinės emisijos transporto priemonių, siekdama iki 2035 m. leisti registruoti tik naujus elektrinius arba vandeniliu varomus automobilius. Nors šis tikslas yra ambicingas aplinkosaugos požiūriu, jis taip pat kelia ekonominių ir politinių klausimų. Ar politikos pakeitimas ES galėtų kainuoti daugiau nei sutaupyti?
ES įsipareigojimas dėl nulinės emisijos transporto priemonių
Europos Sąjungos žaliojo kurso strategijoje yra tvirtas įsipareigojimas: nuo 2035 m. visi naujai registruojami lengvieji automobiliai turi išmesti nulinę CO₂ emisiją. Šia politika siekiama smarkiai sumažinti transporto sektoriaus anglies pėdsaką, kuris šiuo metu sudaro beveik 25 % visų ES išmetamųjų teršalų.
Tačiau kai kurių valstybių narių ir pramonės grupių spaudimas išbando ES ryžtą. „Reuters“ ataskaitoje pabrėžiama, kad atsisakius 2035 m. plano, iki tų metų gali būti prarasta iki 1 milijono darbo vietų ir patirta apie 90 milijardų eurų ekonominių nuostolių.
- Daugiausia darbo vietų būtų prarasta elektromobilių tiekimo grandinėse ir akumuliatorių gamyboje.
- Investicijos galėtų būti nukreiptos į ne ES šalis, kuriose galioja laisvesni standartai.
- Europa galėtų prarasti savo pasaulinį konkurencingumą elektromobilių lenktynėse.
JK: stiprūs pardavimai, lanksčios taisyklės
Jungtinė Karalystė, nors ir nebe ES narė, išlieka pagrindine elektromobilių rinka. 2025 m. pirmąjį pusmetį elektromobiliai sudarė apie 21,6 % naujų transporto priemonių pardavimų JK – tai vienas didžiausių rodiklių Europoje.
Vis dėlto JK vyriausybė pasirinko lankstesnį reguliavimo kelią. Ji įvedė:
- Mažesnės elektromobilių kvotos 2025–2029 m.
- Išimtys nišiniams arba mažos apimties gamintojams
- Pratęsti pereinamieji laikotarpiai hibridinėms transporto priemonėms
Šis požiūris sulaukė kritikos iš aplinkosaugos NVO ir automobilių gamintojų, kurie jau daug investavo į elektromobilių gamybą. Tačiau mažesni gamintojai palankiai vertina šį politikos pokytį kaip gelbėjimosi ratą didėjant sąnaudoms ir tiekimo grandinės problemoms.
Ką tai reiškia Lietuvai?
Kaip ES narė, Lietuva privalo siekti 2035 m. nulinės emisijos tikslo. Tai reiškia:
- Elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtra yra būtina
- Paskatos priemonės turi būti išlaikytos arba padidintos (pvz., subsidijos, mokesčių lengvatos)
- Įmonės turėtų planuoti ilgalaikes investicijas į švaresnius automobilių parkus
Iki 2025 m. Lietuvoje buvo užregistruota daugiau nei 20 000 elektromobilių – apie 1 % nacionalinio transporto parko. Nors skaičiai auga, išlieka iššūkių infrastruktūros, įperkamumo ir visuomenės švietimo srityse.
Elektromobilių reguliavimo tendencijos visoje Europoje
1. Išmetamųjų teršalų mažinimo tikslai
ES taip pat nustatė 55 % CO₂ mažinimo tikslą naujiems automobiliams iki 2030 m. (palyginti su 2021 m. lygiu) ir nustato naujas akumuliatorių tvarumo taisykles, įskaitant perdirbimo reikalavimus ir žaliavų tiekimo reglamentus.
2. „Euro 7“ standartai
Numatoma, kad 2027 m. įsigalios „Euro 7“ norma, kuri sugriežtins visų transporto priemonių išmetamųjų teršalų kiekio reglamentus, įskaitant NOx, kietųjų dalelių ir net stabdžių bei padangų dulkių ribas.
Dėl to gali padidėti transporto priemonių kainos, ypač vidaus degimo varikliais varomų automobilių.
3. Pasaulinė konkurencija ir rinkos pokyčiai
Kinija pirmauja elektromobilių gamyboje, kurią skatina tokie prekių ženklai kaip BYD, NIO ir XPeng. ES siekia apriboti subsidijuojamą importą ir sudaryti vienodas sąlygas Europos gamintojams.
JAV Infliacijos mažinimo įstatymas numato dideles subsidijas šalies viduje pagamintoms elektromobilių ir baterijoms.
Baterijų technologijos ir infrastruktūros augimas
Baterijos
- Ličio geležies fosfato (LFP) baterijos: ilgesnis tarnavimo laikas, mažesnė kaina, saugesnis
- Kietojo kūno baterijos: būsimos technologijos, žadančios greitesnį įkrovimą ir didesnį nuvažiuojamą atstumą
Įkrovimo stotelės
ES siekia iki 2030 m. įrengti 1,5 mln. viešųjų įkrovimo stotelių. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 800–1000 viešųjų įkrovimo stotelių, daugiausia kintamosios srovės (lėto įkrovimo).
Iššūkiai Lietuvai
- Tinklo pajėgumas: vienalaikiai įkrovimo pikai gali sukelti perkrovą infrastruktūra
- Priklausomybė nuo žaliavų: litis, kobaltas ir nikelis daugiausia importuojami iš ne ES šalių
- Naudotų elektromobilių rinka: ribotas aukštos kokybės naudotų elektromobilių su geros būklės akumuliatoriais prieinamumas
- Visuomenės nuomonė: baimė dėl nuvažiuojamo atstumo sumažėjimo, įkrovimo laiko ir remonto išlaidų
Ko tikėtis toliau?
- Didieji automobilių gamintojai (pvz., „Volkswagen“, „Ford“, „Stellantis“) paskelbė planus nutraukti vidaus degimo variklių automobilių gamybą nuo 2025 iki 2030 m.
- Elektromobilių kainos mažėja dėl mažėjančių akumuliatorių kainų ir didėjančios konkurencijos, ypač iš Kinijos
- Vyriausybės paskatos atliks lemiamą vaidmenį masiniam jų naudojimui
Kokia jūsų nuomonė? Ar Lietuva pasirengusi elektromobilių revoliucijai? Prisijunkite prie diskusijos komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
