Didžiausios vairuotojų klaidos ir nusižengimai, dėl kurių kyla rimto eismo įvykio rizika. Ne visi jie yra bravūros ar sąmoningo taisyklių pažeidimo rezultatas. Kartais paprasta rutina gali būti lemtinga.
Vairavimas – tai didžiulė pramoga, galimybė būti nepriklausomam, nevaržomai tyrinėti naujas vietas ir dažnai daugelio žmonių aistra. Yra ir kita pusė – atsakomybė. Per sekundę mūsų elgesio „už vairo“ pasekmės gali būti katastrofiškos.
Natūralūs refleksai už vairo
Vairavimas tapo toks natūralus, kad daugeliu atvejų nustojome į jį kreipti dėmesį. Įprasta: sėdame ir važiuojame, pakeliui planuodami savo darbo dieną, kalbėdami telefonu, klausydamiesi muzikos ar podkastų – tarsi naudodamiesi kavos aparatu.
Nevaldomas automobilis
Per tą laiką pamirštame, kad turime ginkluotę, kuria galime pasinaudoti: dažnai daugiau nei 100 km/h greičiu skriejantį, daugiau nei 1,5 tonos sveriantį metalo gabalą, kuris, susidūręs su kitais objektais, gali padaryti didžiulę žalą. Be to, visi šalia esantys vairuotojai (jau nekalbant apie traukinius) turi tokią pačią, potencialiai mirtiną įrangą. Tam ir buvo išrastos kelių eismo taisyklės, kad sumažintų tokią riziką. Tačiau dažnai užtenka nedidelės klaidos…. ir prasideda drama. Turite būti atsargūs.
Vairavimas neprisisegus saugos diržo
Sėsdamas į automobilį niekas nenumano, kad pateks į avariją. Ypač jei jie važiuoja nedidelį atstumą – į parduotuvę, mokyklą, netoliese esantį darbą ir pan. Tačiau net ir tokiose kelionėse tam tikru metu būtinai pasieksime maždaug 100 kilometrų per valandą greitį – laikantis visų taisyklių, tokį greitį, prie kurio esame įpratę ir kuris mums atrodo neįprastai lėtas. Ir štai netikėtai iš šalutinės gatvės ar iš šalutinio sklypo išvažiuoja automobilis ir įvyksta susidūrimas. Nedidelis susidūrimas? Ne, tai rimtas eismo įvykis. „Euro NCAP“ pagrindiniame susidūrimo teste imituojamas būtent toks įvykis. Manau, visi žino, kas po jo lieka iš automobilio.
Visada prisisekite saugos diržą! Visada, kai sėdite automobilyje, turite būti prisisegę saugos diržą – visi, taip pat ir keleiviai. Net kai stovime, kyla pavojus, kad į mus gali atsitrenkti kas nors kitas. Tai apsaugos jus nuo rimtų sužalojimų.
Lenkimas pėsčiųjų perėjose arba prieš jas
Sunku suprasti žmogų, kuris lenkia kitą automobilį prieš pat pėsčiųjų perėją, ypač kai mato, kad automobilis tuo metu lėtina greitį. O dar labiau nesuprantama situacija, kai kas nors aplenkia prieš pėsčiųjų perėją stovintį automobilį. Juk vargu ar gali būti aiškesnė situacija kelyje – toks elgesys nusipelno ypatingo pasmerkimo.
Pėsčiasis neturi jokių šansų. Net ir tuo atveju, kai pėsčiasis partrenkiamas važiuojant mieste leistinu 50 km/h greičiu, jo šansai nėra dideli. Jei viršijamas greitis, tai yra tragedijos receptas.
Lenkimas per ištisinę eismo liniją
Kaip sakoma sename posakyje, „ištisinė linija, o ne bordiūras“, ir kai kurie vairuotojai tai įsidėmėjo. Blogiausia, kad dažnai jie yra profesionalūs vairuotojai – galima suprasti, kad juos spaudžia laikas, tačiau priešpriešinėje eismo juostoje važiuojantis kelių tonų sunkvežimis daugeliu atvejų yra nuosprendis priešinga kryptimi važiuojantiems vairuotojams.
Tai nėra puošmena. Ištisinės linijos ir draudžiamosios zonos nėra sukurtos atsitiktinai.
Geležinkelio pervažų nepaisymas
Netgi pervažose, kuriose įrengti signalai ir užtvarai, pasitaiko gedimų.
Iki pirmosios klaidos. Deja, iš susidūrimo su geležinkelio transporto priemone retai kada pavyksta išlipti sveikam.
Koncentracijos stoka
Įprastas, kasdienis vairavimas tampa toks įprastas, kad nebekreipiame dėmesio į detales. Sankabos spaudimas, pavarų perjungimas, stabdymas, vairo sukimas vyksta refleksiškai – tikriausiai daugeliui vairuotojų yra tekę pajusti, kad pasiekė kelionės tikslą ir nieko neprisimena apie tai, kas vyko pakeliui. Prie to pridėkite kalbėjimą telefonu arba informacijos jame tikrinimą. Tai ideali būsena, kai į bet kokį staigų, neįprastą įvykį galima reaguoti pavėluotai arba neadekvačiai.
Išlikite budrūs. Verta šiek tiek pakeisti kasdienius maršrutus ir įpročius.
Važiavimas per raudoną
Dažnas vairuotojų nusižengimas yra važiavimas degant raudonam šviesoforo signalui. Kartais taip elgiamasi dėl neapdairumo, tačiau dažniausiai tai būna ne atsitiktinumas, o sąmoningas veiksmas. Juk važiuojant mieste, kaip ir lenktynių trasoje, svarbi kiekviena sekundė, tiesa?
Be komentarų. Sunku komentuoti įvažiavimą į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui.
Pernelyg didelis pasitikėjimas kitais
Turėjote pirmumo teisę pravažiuoti, degė žalias šviesoforo signalas, kažkas buvo įjungęs posūkio žibintą, todėl manėte, kad saugu išvažiuoti iš šalutinio kelio – ir vis tiek įvyko susidūrimas. Jūs nepadarėte nieko smerktino, bet galiausiai likote su sudaužytu automobiliu. Pasitikėjimą kitais vairuotojais geriau riboti. Dėl jūsų pačių saugumo.
Juodosios dėmės. Kai kuriose vietose tokio pobūdžio konfliktų rizika yra gana didelė – pavyzdžiui, žiedinėse sankryžose, geležinkelio pervažose arba automobilių stovėjimo aikštelėse po prekybos centrais. Kiti taip pat daro klaidų.
Per didelis greitis
Ne greitis žudo – lėktuve, skrendančiame 900 km/h greičiu, vyrauja ramybė. Problema yra greičių skirtumas: dviejų automobilių, susidūrusių 50 km/h greičiu, lėtėjimo greitis sumažėja per atstumą, lygų jų variklių dangčių ilgiui. Tai yra maždaug 3 metrai.
Viskas vyksta greitai. Grįžtant prie aeronautikos analogijos: 200, 230 ar daugiau kilometrų per valandą greitis šiuolaikiniame automobilyje gali atrodyti apgaulingai raminantis. Tačiau patikėkite: jei pamatysite, kad, esant tokiems spidometro rodmenims, toli priekyje važiuojantys sunkvežimiai atlieka lenkimą, tai paskutinė akimirka pradėti staigų stabdymą.
Lenkimas posūkyje
Ralio gerbėjai žino garsųjį Colino McRae posakį: „Kai abejoji, važiuok tiesiai“. Tiesą sakant, ši vairavimo taktika vidutiniškai pasiteisino net ir uždaruose specialiuose greičio ruožuose (Colinas savo karjeroje patyrė daugybę avarijų), tačiau įprastuose keliuose ji yra tiesiog mirtina. Paprastai esame tiek saugūs, kiek matome situaciją priešais save. Lenkti prieš posūkį (taip pat, pavyzdžiui, įkalnėje), kai nežinome, ar kas nors atvažiuoja iš kitos pusės, yra labai rizikinga.
Kelio profilis. Dar vienas pavojus tokioje situacijoje kyla dėl posūkio geometrijos: jis dažnai „susiaurėja“ ir apsunkina kurso korekciją.
Vairavimas po alkoholio ar narkotikų vartojimo
Nepaisant to, kas atrodo, daugelis statistinių duomenų rodo, kad girtų vairuotojų problema mūsų šalyje nėra didelė, ypač palyginti su daugeliu kitų Europos šalių. Mes dažniau nei kitos šalys tikriname blaivumą ir procentine išraiška susiduriame su mažiau žmonių. Tačiau statistika yra viena, o konkrečios situacijos – kita. Nėra jokių diskusijų: vairavimas „apsvaigus“ mažina reakcijos greitį, situacijos atpažinimą ir skatina drąsą. Čia nėra jokio pasigailėjimo: išgėrėte, ieškokite kitos transporto priemonės.
Stebuklų nebūna. Nėra stebuklingų būdų greitai išsiblaivyti. Nuotaiką gali pagerinti dušas, riebi vakarienė, kava, energetiniai gėrimai. Tačiau alkoholio koncentracija jūsų kraujyje jos nepakeis. Turite pailsėti nuo vairavimo.
Čia galima rasti analogiją su lėktuvų avarijomis: prie vairo sėdi kvalifikuoti žmonės, kurie žino taisykles ir procedūras, tačiau susiklosto situacija, kai padaromos klaidos, kurias iš tikrųjų sunku suprasti. Nuovargis, išsiblaškymas, bravūra, rutina, savo įgūdžių pervertinimas – tokios aplinkybės anksčiau ar vėliau paveikia mūsų elgesį. Daug kartų iš keblių situacijų galima išsisukti nesunkiai, tačiau užtenka vienos, kuri turi rimtų pasekmių. O vėliau galima tik stebėtis, kaip toks rimtas incidentas įvyko.
