Naujausi pažangiųjų pagalbos vairuotojui sistemų (ADAS), kurios Europos Sąjungoje privalomos naujose transporto priemonėse, tyrimai atskleidė tikrąjį jų poveikį eismo saugai. Kai kurios sistemos gelbsti gyvybes, o kitos, atrodo, neduoda jokios didelės naudos saugumui arba, dar blogiau, gali net padidinti susidūrimų riziką.
ADAS: kas tai yra ir kodėl jos privalomos?
Nuo 2022 m. liepos mėn. kiekvienoje ES naujai homologuotoje transporto priemonėje turi būti kelios pažangiosios saugos funkcijos. Nuo 2024 m. sausio mėn. visi ES parduodami nauji automobiliai taip pat turi atitikti šias taisykles. Tikslas – sumažinti eismo įvykių skaičių ir pagerinti kelių eismo saugą. Šios privalomos ADAS funkcijos yra šios:
- Avarinio stabdymo sistema (AEB)
- Pagalbinė eismo juostos palaikymo sistema (LKA)
- Išmanioji greičio palaikymo sistema (ISA)
- Vairuotojo mieguistumo stebėjimas
- Įvykių duomenų registratoriai (juodosios dėžės)
Šiomis technologijomis siekiama padėti vairuotojams, mažinti žmogiškųjų klaidų skaičių ir kurti saugesnę vairavimo aplinką. Tačiau ar jos veikia taip, kaip numatyta? Nyderlandų kelių eismo saugumo tyrimų instituto (SWOV) atliktame tyrime buvo analizuojamas šių sistemų realus veiksmingumas.
Tyrimas: Realaus pasaulio duomenys ir išvados
SWOV tyrime remtasi išsamiais įvairių šalių duomenimis, analizuojant daugiau kaip 47 mln. registruotų transporto priemonių, dalyvavusių 2,4 mln. eismo įvykių ir susidūrimų. Tyrėjai daugiausia dėmesio skyrė 28 skirtingoms vairuotojo pagalbos funkcijoms, suskirstytoms į keturias pagrindines grupes:
- Informacinės sistemos – mažos kontrolės, mažos skubos (pvz., padangų slėgio stebėjimas)
- Įspėjimo sistemos – mažos kontrolės, didelės skubos (pvz., įspėjimas apie priekinį susidūrimą).
- Intervencijos sistemos – didelės kontrolės, didelės skubos (pvz., pagalbinė eismo juostos palaikymo sistema).
- Komforto sistemos – Didelė kontrolė, nedidelė skuba (pvz., adaptyvioji kruizo kontrolė).
Rezultatai buvo ir džiuginantys, ir keliantys susirūpinimą.
Kurios ADAS sistemos gelbsti gyvybes?
Tyrimas patvirtino, kad intervencinės sistemos veiksmingiausiai mažina eismo įvykių riziką. Tarp sėkmingiausių buvo:
- Eismo juostos išlaikymo pagalbinė sistema (LKA): sumažino eismo įvykių riziką 19,1 %.
- Įspėjimas apie priekinį susidūrimą (angl. Forward Collision Warning, FCW): sumažino riziką 8,6 %.
- Autonominis avarinis stabdymas (AEB): Rizika sumažėjo 10,7 %.
- Vairuotojo nuovargio aptikimas: Rizika sumažinta 10 %.
- Kelio ženklų atpažinimas: Rizika sumažinta 7 %.
- 360 laipsnių kameros: Rizika sumažėjo 3,5 %.
Šios sistemos priverčia vairuotojus sutelkti dėmesį į kelią ir prireikus įsikišti, taip užkertant kelią daugeliui potencialiai pavojingų situacijų.
Sistemos, kurios nesukuria jokios papildomos saugos vertės (bet didina išlaidas)
Ne visos ADAS sistemos teikia išmatuojamą naudą saugai. Nustatyta, kad kai kurios privalomos sistemos neturi reikšmingo poveikio eismo įvykių rizikai, pvz:
- Pažangioji greičio palaikymo sistema (ISA)
- Padangų slėgio stebėjimo sistemos
Nors šios sistemos privalomos pagal ES taisykles, jos nedaug prisideda prie eismo įvykių mažinimo, tačiau didina transporto priemonių išlaidas.
Kruizo kontrolė: Paslėpta rizika?
Labiausiai nustebinusi tyrimo išvada buvo ta, kad tradicinės ir adaptyviosios kruizo kontrolės sistemos gali padidinti eismo įvykių riziką.
- Standartinė greičio palaikymo sistema: Padidino avarijų riziką 12 %.
- Adaptyvioji greičio palaikymo sistema (ACC): Rizika padidėjo 8 %.
Pagrindinė priežastis – vairuotojų lengvabūdiškumas. Naudodami kruizo kontrolę greitkeliuose, daugelis vairuotojų mažiau dėmesio skiria keliui, ypač kai naudojama tradicinė kruizo kontrolė, kuri nestebi atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės. Akimirka neatidumo gali sukelti pavojingas situacijas.
ADAS ir kelių eismo saugos ateitis
Nors kai kurios ADAS funkcijos neabejotinai didina saugumą, išvadose pabrėžiama, kad svarbu tobulinti šias sistemas ir mokyti vairuotojus tinkamai jomis naudotis. Aklas pasikliovimas technologijomis gali būti toks pat pavojingas, kaip ir vairavimas be jų.
Reguliavimo institucijos ir automobilių gamintojai turi sutelkti dėmesį į sistemų, kurių poveikis saugai įrodytas, skatinimą ir persvarstyti mažiau veiksmingų funkcijų privalomumo statusą. Visuomenės informavimo kampanijos taip pat būtinos, kad vairuotojai suprastų, kada ir kaip naudotis šiomis technologijomis.
Ar esate naudoję ADAS funkcijas savo automobilyje? Ar jos padėjo, ar sukėlė painiavos? Pasidalykite savo patirtimi ir mintimis toliau esančiuose komentaruose!
