Vienas iš pagrindinių elektromobilių privalumų – mažesnės eksploatavimo išlaidos, palyginti su tradiciniais benzininiais ar dyzeliniais automobiliais. Elektra yra pigesnė už degalus, o elektromobiliai paprastai turi mažiau dalių, todėl jų techninė priežiūra yra paprastesnė. Nepaisant to, pradinė elektromobilio pirkimo kaina išlieka didesnė. Tačiau ar tai gali pasikeisti?
Tokiose šalyse kaip Norvegija, kur vyriausybės paskatos padėjo sumažinti šį atotrūkį, elektromobiliai tapo dominuojančiu pasirinkimu. Daugiau kaip 80 % ten parduodamų naujų automobilių yra elektriniai – tai įrodo, kad kai kainos yra panašios, vartotojai yra pasirengę pereiti prie elektromobilių. Taigi, kaip to pasiekti kitose rinkose?
Kainų skirtumą lemiantys veiksniai
Elektrinių ir vidaus degimo varikliu varomų transporto priemonių kainų skirtumą daugiausia lemia akumuliatorių kaina ir sudėtinga elektrinių transporto priemonių gamyba. Tačiau tikimasi, kad tai keisis, nes pradės veikti technologinė pažanga ir masto ekonomija.
Mažėjančios akumuliatorių sąnaudos
Akumuliatorių kainos turėtų gerokai sumažėti: „Goldman Sachs“ prognozuoja, kad iki 2025 m. vienos kilovatvalandės (kWh) kaina sumažės iki 99 JAV dolerių (89 eurų), t. y. 40 proc. mažiau nei 2022 m. Tai iš dalies lemia sumažėjusios pagrindinių žaliavų, tokių kaip litis, nikelis ir kobaltas, sąnaudos, kurias skatina naujos investicijos į kasybą ir perdirbimą. Tikimasi, kad iki 2030 m. akumuliatorių pakuočių kainos kasmet vidutiniškai mažės po 11 %, todėl elektromobiliai taps prieinamesni.
Akumuliatorių technologijų pažanga, pavyzdžiui, kietakūnių akumuliatorių kūrimas, žada dar daugiau. Šios baterijos galėtų padvigubinti elektromobilių nuvažiuojamą atstumą nuo dabartinių 400 km iki daugiau nei 800 km, be to, jos būtų saugesnės ir efektyvesnės.
Specialios elektromobilių gamybos platformos
Kitas svarbus veiksnys – perėjimas prie specialių EV platformų. Automobilių gamintojai vis dažniau kuria specialiai elektra varomoms transporto priemonėms pritaikytas transporto priemones, o tai leidžia supaprastinti surinkimo procesus, standartizuoti komponentus ir padidinti gamybos apimtis. Dėl šio žingsnio turėtų sumažėti bendros elektromobilių gamybos sąnaudos.
Vyriausybės paskatų poveikis
Vyriausybės paskatos, dotacijos ir mokesčių politika atlieka labai svarbų vaidmenį skatinant elektromobilių naudojimą. Kainų skirtumai įvairiose šalyse gali labai skirtis. Pavyzdžiui, Vokietijoje benzininis „Peugeot 208“ kainuoja 22 950 eurų, o jo elektrinis atitikmuo – 36 325 eurų. Danijoje kainų skirtumas taip pat pastebimas: elektrinė versija kainuoja maždaug 6 000 eurų daugiau nei benzininis modelis. Šį atotrūkį gali padėti sumažinti paskatos, kaip matyti Norvegijoje, kur subsidijos paskatino spartų elektromobilių diegimą.
Bendra nuosavybės kaina (TCO)
Nors pradinės elektromobilio išlaidos gali būti didesnės, būtina atsižvelgti į bendrą nuosavybės kainą. Tai apima eksploatacines išlaidas, pavyzdžiui, degalų, techninės priežiūros ir mokesčių lengvatų išlaidas. Elektromobilių degalų sąnaudos yra mažesnės, jiems reikia mažiau priežiūros ir dažnai taikomos mokesčių lengvatos, todėl ilgainiui jie yra pigesni, palyginti su transporto priemonėmis su vidaus degalų varikliais. Pasak „Goldman Sachs“, iki šio dešimtmečio vidurio elektromobilių TCO gali susilyginti su tradicinių automobilių TCO.
Kada bus pasiektas kainų paritetas?
Naujausioje „Gartner“ ataskaitoje teigiama, kad iki 2027 m. naujos kartos elektromobilių gamyba bus pigesnė nei automobilių su vidaus degalų varikliais. Gamybos naujovės, pavyzdžiui, centralizuota transporto priemonių architektūra, sumažins gamybos sąnaudas ir surinkimo laiką. Tačiau nors gamybos sąnaudos gali sumažėti, tikimasi, kad elektrinių automobilių remonto ir draudimo sąnaudos padidės dėl elektrinių sistemų sudėtingumo.
Išvados: Elektromobilių ateitis
Automobilių pramonė sparčiai vystosi. Tikimasi, kad toliau mažėjant akumuliatorių kainoms ir didėjant gamybos efektyvumui, elektromobiliai taps vis konkurencingesni už tradicinius automobilius. Tačiau ekspertai mano, kad tikrasis kainų paritetas gali būti pasiektas tik antroje šio dešimtmečio pusėje.
