Europa gaišta laiką elektromobilių lenktynėse, nes regiono automobilių gamintojai susiduria su sunkumais pereinant prie šios technologijos, o politikai stengiasi neskatinti rinkėjų nepasitenkinimo.
Šią savaitę „Volkswagen Group“ ir „Volvo“ sumažino didelius užmojus mesti iššūkį „Tesla“ ir naujiems konkurentams iš Kinijos.
Nesėkmės priežastys yra dvi: nėra pakankamai įperkamų modelių, kad juos galėtų įsigyti ankstyvieji vartotojai ir turtingieji, o vyriausybės sumažino pardavimo paskatas, kad dar labiau sumažintų klientų susidomėjimą.
Dėl to smarkiai sumažėjo pardavimai.
Liepos mėn. baterijomis varomų elektrinių transporto priemonių tiekimas visame regione sumažėjo daugiau nei 10 proc., daugiausia dėl 37 proc. nuosmukio Vokietijoje – didžiausioje regiono rinkoje. Tai pribloškė gamintojus ir lėmė investicijų planų ir rinkos realijų neatitikimą.
Dėl strateginių pokyčių Europa gali atsilikti pasaulinėje kovoje dėl automobilių pramonės ateities. Nors kelias gali būti nelygus, tačiau visi sutaria, kad norint sustabdyti skaudžiausius klimato kaitos padarinius, asmeninis transportas turi atsisakyti iškastinio kuro.
„Europoje vis greičiau prarandame sąnaudų pranašumą“, – sakė Bochumo automobilių tyrimų centro CAR direktorius Ferdinandas Dudenhöfferis.
„Dėl to Kinija ir toliau didins savo natūralų konkurencinį pranašumą elektromobilių srityje, o Europos sąnaudų struktūros ir toliau atsiliks.“
Elektromobilių paklausa lėtėja, nes regiono automobilių rinka išlieka beveik penktadaliu mažesnė nei prieš pandemiją, o tai mažina ir įprastinių transporto priemonių pelningumą. Europos rinkai rodant ženklų, kad ji viršija savo piką, „Volkswagen“ pradėjo konfrontacijos su profsąjungomis kursą. Šią savaitę vadovai pareiškė, kad dėl smukusių pardavimų bendrovė turi maždaug dviem gamyklomis per daug.
Rugsėjo 4 d. „Volvo“ atsisakė plano iki 2030 m. prekiauti tik visiškai elektra varomais automobiliais, nes elektrinių automobilių linijos paklausa nuvylė.
Kinijos bendrovei „Geely“ priklausanti automobilių gamintoja siekia, kad dešimtmečio pabaigoje hibridiniai ir BEV modeliai sudarytų ne mažiau kaip 90 proc. jos pardavimų.
„VW“ ir „Volvo“ yra vieni iš paskutiniųjų, kurie pakeitė kryptį. „Mercedes-Benz“ taip pat išreiškė susirūpinimą dėl rinkos pokyčių tempo. Iš pradžių pažadėjęs iki 2030 m. pereiti prie visiškai elektrinių automobilių, „Mercedes“ generalinis direktorius Ola Källenius gegužės mėn. akcininkų susirinkime pareiškė, kad bendrovė greičiausiai siūlys vidaus degimo variklių modelius ir kitą dešimtmetį, pažymėdamas, kad „transformacija gali užtrukti ilgiau nei tikėtasi“.
Europos gamintojams sunkiai sekasi gaminti masinei rinkai skirtą elektromobilį. Tokie aukštos klasės modeliai kaip 107 000 eurų kainuojantis „Porsche Taycan“ ir 116 000 eurų kainuojantis BMW i7 skirti elitiniams vartotojams, tačiau nebrangių alternatyvų vis dar trūksta.
Tradiciškai nebrangaus mobilumo simboliu laikomo „Fiat 500“ elektrinė versija kainuoja beveik 35 000 eurų, t. y. dvigubai brangiau nei analogiškas automobilis su vidaus degimo varikliu.
„Nustatydami elektromobilių tikslus, automobilių gamintojai nepakankamai atsižvelgė į tai, kokias kainas žmonės būtų pasirengę mokėti už elektromobilius, ir nepakankamai užtikrino, kad jie būtų pelningi“, – sakė konsultacinės bendrovės „Roland Berger“ vyresnysis partneris Wolfgangas Bernhartas, pažymėdamas, kad vyriausybės draudimai dėl naujų vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių gali būti atidėti.
Kinijos automobilių gamintojai naudojasi lėtu Europos perėjimu prie naujosios rinkos ir pradeda pardavimų puolimą, siūlydami konkurencingas elektromobilių kainas, pavyzdžiui, „BYD Dolphin“ – 33 000 eurų, palyginti su 37 000 eurų pradine „VW ID 3“ kaina.
„VW“ pažadėjo pristatyti nebrangų elektromobilį, tačiau didelės gamybos sąnaudos yra kliūtis.
Pastaraisiais mėnesiais kainodara tapo dar svarbesnė. Rusijos invazija į Ukrainą 2022 m. prisidėjo prie infliacijos bangos, kuri pakirto namų ūkių biudžetus ir daugeliui tapo neįkandama naujoms transporto priemonėms. Centrinio banko padidintos palūkanų normos dar labiau padidino transporto priemonių finansavimo sąnaudas ir taip pakėlė kartelę vartotojams.
Vyriausybės taip pat žengė žingsnį atgal nuo greičiausio kelio į visiškai elektrinį vairavimą. Praėjusiais metais Vokietijos pareigūnai sėkmingai siekė, kad vadinamiesiems e. degalams būtų taikoma išimtis iš planuojamo Europos Sąjungos draudimo nuo 2035 m. parduoti naujus vidaus degimo varikliais varomus automobilius.
Remdamasis nesąžininga Kinijos konkurencija, blokas anksčiau šiais metais nustatė baudžiamuosius tarifus Kinijoje pagamintų elektrinių transporto priemonių importui.
Atrodo, kad Europa jau ruošiasi atsisakyti ambicingų klimato kaitos tikslų. ES noras uždrausti vidaus degimo varikliais varomus automobilius gali būti iš naujo įvertintas 2026 m., o pastaraisiais mėnesiais suintensyvėjo užkulisinės pramonės ir vyriausybės atstovų diskusijos dėl šio tikslo sušvelninimo.
„Perėjimas prie elektromobilių – didžiulis iššūkis Vokietijos automobilių gamintojams“, – sakė Vokietijos parlamento žemųjų rūmų ekonomikos komiteto pirmininkas, valdančiosios Laisvųjų demokratų partijos narys Reinhardas Houbenas. „Žvelgiant retrospektyviai, „Volkswagen“ per greitai atsisakė vidaus degimo variklio. Dabar šią klaidą reikia ištaisyti, net jei tai kainuos brangiai“.
Europos automobilių gamintojai, vadovaujami VW, agresyviai siekė gaminti BEV automobilius, kad įvykdytų išmetamųjų teršalų normas ir sumažintų atotrūkį nuo „Tesla“.
Dėl ankstyvos JAV automobilių gamintojo lyderystės elektromobilių technologijų srityje jo vertė 12 kartų viršija didžiausio Europos automobilių gamintojo vertę.
Populistiniai judėjimai visoje Europoje pasinaudojo ekonominiu skausmu, kad pasėtų nepasitenkinimą klimato politika. Vokietijoje plačiai paplito pasipriešinimas dėl šildymo sistemos reformos, tačiau automobiliai dar labiau jaudina šalį, kuri neribotą greitkelių greitį laiko pilietine teise.
Dešiniosios partijos tokiose šalyse kaip Italija ir Prancūzija taip pat vis dažniau kritikuoja klimato kaitos reguliavimą, kuris, jų teigimu, kenkia darbininkų klasės šeimoms.
Europos politikai jautriau reaguoja į susirūpinimą dėl darbo vietų mažinimo, o regiono automobilių pramonė po pasaulinės finansų krizės toliau rėmė brangiai kainuojančias gamyklas.
„Politikai turi priimti sprendimus, kad normalias pajamas gaunantys namų ūkiai galėtų sau leisti įsigyti elektromobilį“, – sakė Vokietijos pramonės profsąjungos „IG Metall“ derybininkas Thorstenas Grögeris.
