Visa tai daroma siekiant išsaugoti vis giliau į krizę grimztančios Europos automobilių pramonės konkurencingumą.
2025 m. įsigalios nauji teisės aktai, pagal kuriuos ES sumažins vidutinę naujų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio ribą nuo 116 g/k iki mažiau nei 94 g/km. Gamintojams, viršijusiems šią ribą, gresia 95 eurų baudos už kiekvieną viršytą gramą, padaugintą iš parduotų transporto priemonių skaičiaus. Preliminariais skaičiavimais, bendra baudų suma pramonei gali siekti iki 15 mlrd. eurų.
Tai papildoma našta Europos gamintojams, kurie ir taip susiduria su krize dėl nepakankamos elektromobilių paklausos ir didėjančios Kinijos konkurencijos. Dėl to kelios šalys nusprendė prašyti iš dalies pakeisti taisykles.
Į šalių, nepritariančių mažesnėms CO2 riboms, sąrašą pateko Italija, Lenkija, Austrija, Bulgarija, Čekija, Rumunija ir Slovakija.
„Pramonė šiuo metu atsidūrė kritinėje padėtyje ir susiduria su rimtais gamybos, užimtumo ir pasaulinės konkurencijos iššūkiais, dėl kurių reikia imtis skubių ir koordinuotų veiksmų ES lygmeniu. (…) Tokios sankcijos labai apribotų pramonės gebėjimą vėl investuoti į inovacijas ir plėtrą, o tai pakenktų Europos tarptautiniam konkurencingumui,“ – rašoma prieštaravimo motyvuose.
2024 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento pirmininkė Ursula von der Leyen, patvirtinusi savo antrąją kadenciją, sakė, kad automobilių pramonė yra „Europos pasididžiavimas“, ir pažadėjo užtikrinti, kad „automobilių ateitis ir toliau būtų kuriama Europoje“.
Ji pridūrė, kad asmeniškai vadovaus naujam strateginiam automobilių pramonės ir su ja susijusių subjektų dialogui. Laikas parodys, kas slypi už šių žodžių.
