Europos automobilių gamintojai susiduria su vienu sunkiausių iššūkių istorijoje. Nauji ES CO₂ tikslai 2025–2030 m. gresia milijardinėmis baudomis, jei gamintojai nesilaikys išmetamųjų teršalų kiekio apribojimų. Šis spaudimas jau formuoja automobilių kainas, modelių prieinamumą ir pirkėjų pasirinkimo galimybes Lietuvoje ir visoje Europoje.
Kodėl CO₂ tikslai tokie griežti?
ES įsipareigojo sumažinti transporto sektoriaus išmetamųjų teršalų kiekį bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu. Nuo 2021 m. automobilių gamintojai privalo pasiekti vidutinį 95 g/km CO₂ lengvųjų automobilių kiekį. Iki 2025–2030 m. tikslai tampa dar griežtesni – apie 81 g/km. Pažeidimas reiškia 95 eurų baudas už kiekvieną viršytą gramą/km, padaugintą iš kiekvieno parduoto automobilio.
Kokia didelė rizika kyla gamintojams?
Analitikai apskaičiavo, kad potencialios baudos gali siekti 15 milijardų eurų per metus, o tai sudaro iki 20 % tokių grupių kaip „Volkswagen“, „Stellantis“, „Renault“, BMW ir „Mercedes“ pelno. „Tesla“, būdama visiškai elektrinė, šios rizikos išvengia. „Renault“, „Stellantis“ ir „Volkswagen“ yra ypač pažeidžiamos dėl didelių vidaus degimo variklių portfelių ir lėtesnio elektromobilių diegimo.
Poveikis automobilių kainoms
Siekdami išvengti baudų, automobilių gamintojai yra priversti koreguoti kainodarą ir strategiją. Pagrindiniai padariniai:
- Kylančios kainos: vidaus degimo variklių modeliai gali brangti, nes gamintojai į kainas įtraukia išmetamųjų teršalų technologijų kainą ar net baudas.
- Kryžminis subsidijavimas: pelnas iš benzininių ir dyzelinių modelių naudojamas elektromobilių nuostoliams kompensuoti, todėl tradicinių automobilių kainos kyla.
- Elektromobiliai su nuolaida užsienyje: Vakarų Europoje kai kurie elektromobiliai parduodami su didelėmis nuolaidomis (30–50 %), kad atitiktų CO₂ vidurkius, o tai vėliau gali paveikti Lietuvos naudotų automobilių rinką.
- Modelių mažinimas: mažos maržos maži automobiliai (pvz., „Fiat Panda“, „Dacia Sandero“ dyzelinės versijos) rizikuoja išnykti dėl išmetamųjų teršalų išlaidų.
Realios pasekmės Lietuvos vairuotojams
Lietuvoje pirkėjai jau jaučia spaudimą:
- Maži, pigūs benzininiai automobiliai pamažu nyksta arba tampa vis labiau brangu.
- Elektromobilių kainos Lietuvoje išlieka aukštos, nes, palyginti su Vokietija ar Prancūzija, valstybės skatinamosios priemonės yra ribotos.
- Naudotų elektromobilių importas gali išaugti, nes Vakarų rinkos taiko dideles nuolaidas neparduotiems modeliams.
- Papildomos nacionalinės priemonės, pavyzdžiui, atnaujinti taršos mokesčiai, gali dar labiau padidinti senesnių vidaus degimo variklių automobilių kainą.
Ką sako ekspertai?
Pasak pramonės ekspertų, išmetamųjų teršalų taisyklės įstumia gamintojus į kampą. „Be lankstumo Europa rizikuoja prarasti konkurencingumą, o Kinijos elektromobilių gamintojai plečiasi“, – perspėja analitikai. Nors griežtesnės taisyklės mažina išmetamųjų teršalų kiekį ir skatina elektrifikaciją, jos taip pat lemia aukštesnes kainas, rinkos neapibrėžtumą ir darbo vietų riziką ES automobilių sektoriuje.
Ką gali padaryti pirkėjai ir gamintojai?
- Gamintojai: paspartinti įperkamų elektromobilių (VW ID.2all, Renault Twingo EV) kūrimą, optimizuoti vidaus degimo varikliu varomus modelius arba pirkti CO₂ kreditus iš nulinės emisijos prekių ženklų.
- Pirkėjai: laikyti hibridus arba įkraunamus hibridus pusiausvyrai, sekti naudotų elektromobilių rinką, ieškodami galimybių, ir lyginti importo iš Vakarų Europos kainas.
CO₂ ribinės vertės keičia Europos automobilių rinką. Jos skatina inovacijas ir mažina išmetamųjų teršalų kiekį, tačiau taip pat didina kainas ir riboja vartotojų pasirinkimą. Lietuvos pirkėjai turėtų ruoštis brangesniems naujiems automobiliams, augančiam naudotų elektromobilių srautui ir galimoms nacionalinėms priemonėms, didinančioms taršių transporto priemonių kainą.
Kokia jūsų nuomonė? Ar manote, kad griežtos CO₂ taisyklės vertos didesnių automobilių kainų, ar ES turėtų sušvelninti savo tikslus? Pasidalinkite savo nuomone komentaruose.
