Vairavimas yra ne tik malonumas ir komfortas, bet ir didžiulė atsakomybė už save, keleivius ir kitus eismo dalyvius. Deja, daugelis vairuotojų daro klaidų, kurios gali sukelti pavojingų situacijų kelyje. Pateikiame dešimt dažniausiai vairuotojams pasitaikančių nuodėmių. Geriau jų vengti, kad visada laimingai pasiektume kelionės tikslą ir kad vairavimas būtų malonus bei saugus.
Naudojimasis telefonu vairuojant
Kalbėjimas telefonu be laisvų rankų įrangos, žinučių rašymas ar naršymas socialiniuose tinkluose – tai vieni iš labiausiai dėmesį blaškančių veiksnių kelyje. Net trumpas neatidumo momentas gali sukelti rimtą eismo įvykį. Tyrimai rodo, kad naudojimasis telefonu vairuojant avarijos riziką padidina net keturis kartus!
Taip pat skaitykite: „Naudojatės telefonu, kai vairuojate? Sužinokite kokia gresia bauda“.
Kaip išvengti rizikos neprarandant ryšio su pasauliu? Daugumoje automobilių jau yra įrengti laisvų rankų įrangos rinkiniai ir pranešimų programėlės, tačiau jei jūsų automobilyje šių priemonių nėra, verta investuoti į laisvų rankų įrangos rinkinį, kad galėtumėte paskambinti būtiniausiais skambučiais ir perskaityti likusius pranešimus po kelionės arba stovėdami.
Neprisegti saugos diržai
Deja, vis dar yra daug vairuotojų ir keleivių, kurie nepaiso būtinybės tinkamai prisisegti saugos diržus, ypač važiuojant nedideliais atstumais. Dažnai taip nutinka dėl nepakankamo informuotumo ir nepakankamo rizikos įvertinimo. Lietuvoje vairuotojui ir keleiviams privaloma važiuoti automobilyje prisisegus saugos diržais, o saugos diržai automobiliuose įrengiami nuo 1950 m. Kodėl? Todėl, kad saugos diržai gali išgelbėti gyvybę avarijos atveju.
Atlikus bandymus paaiškėjo, kad šis paprastas sprendimas 45 % sumažina mirties riziką priekinių susidūrimų metu. Neteisingas saugos diržų naudojimas kelia pavojų tiek vairuotojo, tiek keleivių sveikatai ir gyvybei. Todėl jums, kaip vairuotojui, verta visada priminti sau ir kitiems, kad saugos diržai būtų naudojami, nesvarbu, kokia ilga būtų kelionė.
Greičio viršijimas
Kelių eismo taisyklių nesilaikymas turi rimtų pasekmių ne tik pačiam vairuotojui, bet ir kitiems eismo dalyviams. Per didelis greitis yra viena iš pagrindinių eismo įvykių priežasčių. Važiuojant per greitai sutrumpėja tinkamos reakcijos laikas ir padidėja sunkių sužalojimų rizika.
Verta prisiminti, kad saugumui užtikrinti itin svarbus greitis, pritaikytas prie kelio ir oro sąlygų, o leistiną greitį viršijus net 10 km/h, stabdymo kelias gali pailgėti net 20 proc. Norint suprasti, kaip greitis veikia stabdymo laiką, verta užsirašyti į specializuotas vairavimo pamokas, kuriose galima tiesiogiai išbandyti greitą stabdymą važiuojant 50, o vėliau 70 km/h greičiu, išbandyti sukibimą su įvairiomis dangomis saugioje trasoje ir padirbėti ties dažnai pražūtingais įpročiais, tokiais kaip vairo laikymas viena ranka.
Rūkymas vairuojant
Pradėkime nuo svarbiausio: niekada „nerūkykite“ vairuodami. Rūkaliai turėtų užsirūkyti tik sustoję pailsėti, pavyzdžiui, automobilių stovėjimo aikštelėse prie kelio (bet ne degalinėse!).
Kalbant išsamiau – cigaretė vairuojant gal ir nėra tokia akivaizdi vairuotojų „nuodėmė“ kaip anksčiau minėti nusižengimai, tačiau ji kelia rimtą grėsmę eismo saugumui, jau nekalbant apie žalą, kurią sukelia mūsų organizmui. Laikant cigaretę, reikia atitraukti vieną ranką nuo vairo, todėl labai sunku teisingai atlikti bet kokį manevrą. Cigaretės dūmai gali sumažinti matomumą ir pakenkti kvėpavimo komfortui… Jie gali išblaškyti dėmesį ir padidinti vairavimo klaidų riziką. Cigaretės ar žėrinčių pelenų numetimas ant apmušalų, drabužių ar kitų automobilio dalių gali sukelti paniką ir paskatinti vairuotoją imtis staigių, pavojingų veiksmų, pavyzdžiui, staigiai stabdyti ar išvažiuoti iš savo eismo juostos. Rūkymas automobilyje taip pat susijęs su galimu gaisro pavojumi. Todėl niekada nerūkykite vairuodami!
Be to, geriausias sprendimas jūsų sveikatai (jūsų ir kitų keleivių), pačiam automobiliui ir geresniam važiavimui – atsisveikinti su šiuo įpročiu. Kas gali padėti šiame nelengvame kelyje? Žinoma, savigarba ir stipri motyvacija yra pagrindas (tiesiog turite norėti mesti rūkyti), tačiau galite sau padėti ir papildomai. Prieš pradėdami maršrutą užsukite į vaistinę ir apsirūpinkite nikotino pleistrais, kuriuos galite užsiklijuoti ant rankos, arba nikotino kramtomąja guma. Arba apsilankykite pas gydytoją, kuris, surinkęs anamnezę, paskirs vaistų nikotino potraukiui reguliuoti. Tačiau jei jus vis dar supa cigarečių dūmai ir priklausote „užkietėjusių rūkalių, kurie nenori mesti rūkyti“ kategorijai arba „nuolat metančių rūkyti, bet nesėkmingai“ kategorijai, galite apsvarstyti galimybę iškeisti cigarečių pakelį į vieną iš vadinamųjų bedūmių prietaisų (žinoma, tik sustojus kelyje, bet ne vairuojant!).
Pavyzdžiui, tai tabako kaitintuvai, kurie liaudyje vadinami „IQOS“. Pagrindinis jų skirtumas nuo cigarečių yra tas, kad jie tabaką ne degina, o kaitina. Taigi nereikia žiebtuvėlio (ugnies), todėl nėra nuodingų ir smirdančių dūmų, nešvarių pelenų ir žarijų, deginančių skyles. Tuomet rūkantysis įkvepia nikotino aerozolį, kuris neturi cigaretėms būdingo kvapo. Tačiau saugokitės: tai nereiškia jūsų maršruto pabaigos! Nes nors ir apsinuodysite mažiau nei toliau rūkydami „klasikines“ cigaretes, vis tiek kenksite sau! Taigi nesustokite siekdami finišo, kuris bus gyvenimas (geresnis ir sveikesnis), nes jau esate be priklausomybės!
Per garsiai skambanti muzika kelyje
Muzikos klausymasis vairuojant gali turėti neigiamos įtakos vairuotojo ir kitų eismo dalyvių saugumui. Žinoma, viskas priklauso nuo decibelų skaičiaus. Per garsiai skambanti muzika gali blaškyti vairuotojo dėmesį – dėl to sunkiau sutelkti dėmesį į kelią ir situaciją aplink transporto priemonę. Vairuotojas gali prarasti koncentraciją ir jo reakcija į nenumatytus įvykius gali vėluoti. Be to, sutelkęs dėmesį į muziką, o ne į vairavimą, jis gali praleisti svarbius signalus, pavyzdžiui, besikeičiančius šviesoforus, į pėsčiųjų perėją įžengusius pėsčiuosius ar kitus prie sankryžos artėjančius automobilius. Jau nekalbant apie pablogėjusį girdimų signalų girdėjimą: kitų transporto priemonių garsinių signalų, avarinių signalų (pvz., gaisrinės, policijos, greitosios pagalbos) ar variklio garso. Tai labai sumažina vairuotojo gebėjimą greitai reaguoti į galimą pavojų.
Garsiai skambanti muzika, ypač dinamiška, taip pat gali turėti įtakos greičio suvokimui. Vairuotojai gali jaustis labiau susijaudinę ir nesąmoningai, patys to nesuvokdami, padidinti greitį, taip padidindami eismo įvykio riziką.
Todėl patartina išlaikyti saikingą garsą ir susikoncentruoti į vairavimą.
Pirmenybės nesuteikimas
Pirmenybės važiuoti principas yra saugaus ir sklandaus eismo pagrindas. Nustatyta hierarchija leidžia eismui judėti tvarkingai ir nuspėjamai, taip sumažinant susidūrimų riziką. Prieš įvažiuojant į sankryžą, žiedinę sankryžą ar geležinkelio pervažą, visada pravartu įsitikinti, kad kelias laisvas. Atminkite, kad pirmumo taisyklės taikomos ne tik motorizuotam eismui, bet ir pėsčiųjų perėjoms. Jei kyla abejonių, pravartu retkarčiais priminti sau kelių eismo taisykles. Norint sumažinti šio pažeidimo riziką, reikia didesnio atsakingumo kelyje, taisyklių laikymosi ir empatijos kitiems eismo dalyviams.
Lenkimas pėsčiųjų perėjose
Įstatymas aiškiai nurodo vairuotojams sustoti arba sulėtinti greitį artėjant prie pėsčiųjų perėjos, ypač jei pėsčiasis jau yra perėjoje arba netoli jos.
Apvažiuoti draudžiamoje vietoje yra labai pavojinga. Vairuotojo, keleivių ir visų pirma pėsčiųjų gyvybė ir sveikata yra pavojuje, ir jie neturi jokių šansų kovoti su greitį viršijančia transporto priemone. Atminkite, kad pėstieji visada turi pirmenybę pėsčiųjų perėjoje, todėl artėdami prie pėsčiųjų perėjos visada sulėtinkite greitį! Verta prisiminti, kad kiekviena dėl pavojingo manevro sutaupyta sekundė gali kainuoti nekaltų žmonių gyvybes.
Manevrų signalo nesilaikymas
Ignoruojant pareigą signalizuoti apie važiavimo krypties keitimą ar kitą manevrą, kyla pavojus visų eismo dalyvių saugumui. Kai kas nors važiuoja priešais mus nesignalizuodamas apie savo planus ir staiga stabdo arba staigiai pasuka… mes piktai nusikeikiame. Tol, kol spėjame laiku stabdyti. Signalizuoti apie tokius manevrus, kaip posūkis, eismo juostos keitimas ar stabdymas, yra labai svarbu.
Nesignalizavus apie eismo juostos keitimą, posūkį, sustojimą, stovėjimą ar apvažiavimą, galima sulaukti staigios ir nenuspėjamos reakcijos, o tai gerokai padidina susidūrimo ar kitų pavojingų incidentų riziką. Manevro signalo nesilaikymas yra kelių eismo taisyklių pažeidimas, už kurį skiriama bauda, o jei sukeliamas eismo įvykis ar susidūrimas, bausmė gali būti daug griežtesnė. Nepamirškite, kad posūkių signalus reikia įjungti gerokai iš anksto, kad kiti vairuotojai turėtų laiko sureaguoti. Greitas piršto mostelėjimas mums nieko nekainuoja, o gali išgelbėti mus nuo avarijos ir sunkių jos pasekmių.
Neteisingas automobilių stovėjimas
Neteisingas automobilių statymas gali būti įvairių formų: stovėjimas draudžiamoje vietoje, neįgaliesiems skirtose vietose, šalia pėsčiųjų perėjos, ant šaligatvio ar kitose vietose, kurios trukdo eismui. Tokios situacijos visų pirma dažnai pasitaiko miestuose, tankiai užstatytuose gyvenamuosiuose rajonuose. Netinkamas automobilių statymas, ypač šalia sankryžų, pėsčiųjų perėjų ar siaurose gatvėse, gali padidinti nelaimingų atsitikimų riziką.
Užimant erdves taip, kad būtų trukdoma judėti kitoms transporto priemonėms ar pėstiesiems, kyla nepasitenkinimas, chaosas ir be reikalo trukdoma kasdieniam miestų funkcionavimui. Kai patys taip pastatome transporto priemonę, kartais manome, kad tai yra vienintelė išeitis („nebuvo vietos“, „pritrūko laiko“). Tačiau prisiminkime savo jausmus, kai dėl blogai pastatyto automobilio negalime išvažiuoti iš garažo arba mūsų transporto priemonei trūksta kelių centimetrų. Netinkamas parkavimas dažnai baigiasi baudomis ir automobilio nuvilkimu. Prisiminkime, kad teisingai palikti automobilį – tai ne tik taisyklių, bet ir pagarbos kitiems eismo dalyviams reikalas.
Koncentracijos stoka
Susikaupimas yra pagrindinis saugaus vairavimo elementas, nes jis leidžia greitai reaguoti į besikeičiančias kelio sąlygas ir situaciją. Bet kokia neatidumo akimirka gali sukelti tragiškų pasekmių ne tik vairuotojui, bet ir kitiems eismo dalyviams. Jei atitraukiate akis nuo kelio ir nukreipiate dėmesį, pavyzdžiui, į telefoną, radiją, navigacijos sistemas ar reklamą, visiškai nekontroliuojate eismo situacijos. Bet kokia veikla, dėl kurios reikia atitraukti rankas nuo vairo, pavyzdžiui, valgymas, gėrimas, rūkymas, telefono tikrinimas ar radijo imtuvo reguliavimas, sumažina jūsų gebėjimą greitai reaguoti.
Galvojimas apie problemas, stresas, nuovargis ar pokalbiai, kurie atitraukia mintis nuo vairavimo, taip pat gali turėti įtakos pavėluotam elgesiui ir neteisingiems sprendimams. O šie savo ruožtu gali lemti nelaimingus atsitikimus ar avarijas. Neseniai priimtuose ES teisės aktuose nurodyta naujuose automobiliuose įrengti mūsų koncentracijos jutiklius. Jei pradedame užmigti, sistema įjungia pavojaus signalą. Tačiau tai veikia tik naujausiuose automobiliuose. Kol naujosios sistemos neįdiegtos, esame atsakingi už savo ir kitų vairuotojų koncentraciją ir saugumą kelyje.
Nepamirškime, kad kiekvienas iš šių 10 punktų gali turėti rimtų pasekmių. Taigi saugokime save ir kitus eismo dalyvius laikydamiesi taisyklių (ir nedarydami nuodėmių!) bei elgdamiesi atsargiai.
