Nuo 2022 m. teisės aktų leidėjai derasi dėl įstatymo, kuriuo tikimasi užtikrinti švaresnį orą visuose ES miestuose, tačiau jį dar turi patvirtinti ES Taryba.
Po to, kai balandžio 24 d. Europos Parlamento įstatymų leidėjai balsavo už tai, kad būtų nustatyti griežtesni oro teršalų matavimo standartai ir patobulinta stebėsena, o 2008 m. bloko švaraus oro standartai būtų pakeisti, ES gyventojai ateinančiais metais galės mėgautis švaresniu oru.
Per paskutinę šios ES kadencijos plenarinę sesiją įstatymų leidėjai 381 balsais už ir 225 balsais prieš pritarė 2022 m. Europos Komisijos pasiūlytai Aplinkos oro kokybės direktyvai (AAQD).
Naujosiomis taisyklėmis nustatomas nulinės taršos tikslas iki 2050 m. ir 2030 m. oro kokybės standartai, kurie yra artimesni Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) gairėms, tačiau jų neatitinka. Pagal naująjį įstatymą ES vykdomoji valdžia bus įpareigota kas penkerius metus atlikti peržiūrą, kad jis būtų visiškai suderintas su PSO standartais.
ES Tarybai priėmus taisykles, jose bus nustatytos griežtesnės 2030 m. ribinės ir siektinos teršalų, darančių didelį poveikį žmonių sveikatai, įskaitant kietąsias daleles, azoto dioksidą ir sieros dioksidą, vertės. ES šalys gali prašyti atidėti 2030 m. terminą iki dešimties metų, jei bus įvykdytos tam tikros sąlygos – šią sąlygą tarpinstitucinių derybų metu nustatė ES Taryba.
„Šios lankstumo priemonės gali būti taikomos tik kartu su vietos valdžios institucijomis, taikant apsaugos priemones“, – žurnalistams sakė teisės aktų leidėjas Javi López (Ispanija/S&D), vadovaujantis šiam dokumentui Parlamente.
Jei ES šalys nesilaikys reikalavimų, nuo oro taršos nukentėję asmenys galės imtis teisinių veiksmų, o piliečiai galės gauti kompensaciją, jei buvo pakenkta jų sveikatai, kaip numatyta įstatyme, kuriame pripažįstama, kad oro tarša šiuo metu Europoje lemia 300 000 ankstyvų mirčių.
„Įvedėme standartus ir pagerinome stebėseną. Turime įstatymą dėl vykdymo užtikrinimo, tačiau kiekviena valstybė narė ir vietos ar regioninė valdžia gali nuspręsti, kokią politiką derinti, kad judėtų šia kryptimi“, – sakė J. Lópezas.
J. Lópezas paaiškino, kad įstatyme pateikiamas sąrašas politikos priemonių, kuriomis siekiama švaresnio oro, įskaitant transporto priemonių elektrifikavimą, dviračių takų ir mažos taršos zonų plėtrą.
Nevyriausybinės organizacijos Sveikatos ir aplinkos aljanso (HEAL) direktoriaus pavaduotoja Anne Stauffer palankiai įvertino EP narių įsipareigojimą valyti orą šimtams milijonų žmonių visoje ES.
„Dabar valstybės narės turėtų skubiai patvirtinti AAQD paketą, kad visi galėtume pradėti naudotis gausia nauda sveikatai, kurią suteiks naujasis įstatymas, ir užkirsti kelią tolesnei žalai sveikatai“, – sakė J. Staufferis.
Belgijos nepriklausomų sveikatos draudimo fondų generalinis direktorius Ksavjė Brenezas (Xavier Brenez) teigė, kad pasiekus PSO standartus dėl kietųjų dalelių taršos, vien dėl sutaupytų apsilankymų pas bendrosios praktikos gydytojus kasmet būtų sutaupyta 43 mln. eurų sveikatos priežiūros išlaidų.
Prieš įsigaliojant šiandien Parlamento remiamam įstatymui, jį dar turi oficialiai priimti ES Taryba.
