Daugelis vairuotojų netikrina padangų slėgio, todėl kyla pavojus, kad jų padangos greičiau susidėvės. Nuo kokio slėgio kritimo galima nustatyti, kad automobilio ratuose yra per mažai oro? Kokios yra vairavimo su per mažu oro slėgiu pasekmės?
Nors reguliarus padangų slėgio tikrinimas nereikalauja daug laiko ir nėra sudėtingas, daugelis vairuotojų pamiršta tai daryti arba daro tai pernelyg retai. Remiantis „Michelin“ atlikto tyrimo duomenimis, net 25 % vairuotojų visiškai netikrina padangų slėgio. Tokio paprasto veiksmo ignoravimas ne tik daro neigiamą poveikį eismo saugumui, bet ir verčia vairuotojus patirti papildomų išlaidų greičiau susidėvėjusioms padangoms keisti arba dažniau lankytis degalinėse.
Nepakankamą oro slėgį vairuotojai pastebi tik tada, kai automobilis pradeda važiuoti pastebimai prasčiau arba kai jis yra pasviręs. Tuomet paprastai tai būna paskutinis raginimas papildyti padangų slėgį. Jei per ilgai važinėjate su per mažu slėgiu, padangos ir galbūt ratlankiai bus sugadinti.
Kada vairuotojas nukenčia dėl per mažo slėgio padangose?
Neretai automobilis su mažu oro slėgiu atrodo visiškai natūraliai, t. y. padanga neturi perdėto šoninio įlenkimo. Tačiau pirmieji mažo oro slėgio padangose simptomai išryškėja kasdien vairuojant automobilį. Automobiliui su mažu padangų slėgiu būdinga „vangi“ vairo reakcija; tiesiame kelyje jis pradeda traukti nepakankamai pripūsto rato kryptimi, o posūkiuose yra linkęs nepakankamai arba per daug pasukti vairą.
Nuo kokio slėgio kritimo sužinosite, kad slėgis yra per mažas? Atliekant bandymą buvo tikrinamas automobilio elgesys, kai slėgis kairiajame priekiniame rate buvo mažesnis už nustatytąjį (2,2 bar) (2,0, 1,5 ir 1,0 bar), atliekant du bandymus – važiuojant tiesia kelio atkarpa ir slalomo trasoje. Automobilio valdymą objektyviai vertino trys bandymų vairuotojai, kurie važiavimus atliko nežinodami esamos slėgio vertės. Jų buvo paprašyta signalizuoti, kai pastebėdavo automobilio valdymo pokyčius, ir nurodyti, kokie tai buvo pokyčiai.
Mažas slėgis padangose ir važiavimas tiesia linija
Atlikus matavimus tiesiame kelyje buvo gautas netikėtas rezultatas – vienas vairuotojas pirmą kartą pastebėjo, kad automobilio valdymo savybės pasikeitė, kai slėgis kairiajame priekiniame rate buvo sumažintas iki 1,2 baro, t. y. vienu baru mažiau, nei rekomenduoja gamintojas. Tai įvyko važiuojant maždaug 90 km/h greičiu. Važiuojant 50 km/val. greičiu, nė vienas vairuotojas nepastebėjo valdymo savybių pokyčių.
Slėgis | Slėgio kritimas | 1 vairuotojas | 2 vairuotojas | 3 vairuotojas |
2,0 barai | – 0,2 baro | – | – | – |
1,5 baro | – 0,7 baro | – | – | – |
1,2 baro | – 1,0 baras | – | + | – |
Mažas slėgis padangose ir važiavimas slalomu
Atliekant šį bandymą buvo patikrinta, kaip slėgio sumažėjimas veikia automobilio elgseną staigiai keičiant važiavimo kryptį. Šį kartą pirmieji skirtumai pastebėti jau sumažinus slėgį iki 1,5 baro, o esant 1,2 baro slėgiui visi vairuotojai vienbalsiai pripažino, kad automobilis važiuoja ne taip tiksliai ir į posūkius įvažiuoja su pastebimu vėlavimu. Išvada tik viena: tik atlikus dinaminius bandymus galima spręsti, ar mūsų automobiliui reikia skubiai patikrinti padangų slėgio lygį.
Slėgis | Slėgio kritimas | 1 vairuotojas | 2 vairuotojas | 3 vairuotojas |
2,0 barai | – 0,2 baro | – | – | – |
1,5 baro | – 0,7 baro | – | + | – |
1,2 baro | – 1,0 baras | + | + | + |
Važiavimo su netinkamu padangų slėgiu pasekmės
Jei slėgis padangose per mažas, padangos greitai ir netolygiai dėvisi – gamintojų skaičiavimais, sumažėjus slėgiui 0,5 baro, padangų protektoriaus tarnavimo laikas sutrumpėja trečdaliu. Padangos deformuojasi, todėl padidėja darbinė temperatūra ir padanga gali sprogti. Automobilis su pradurta padanga daug prasčiau stabdo ir yra linkęs nepakankamai arba per daug sukti (priklausomai nuo to, kurios ašies problema).
Nepakankamai pripūstos padangos praranda gebėjimą tinkamai išsiurbti vandenį iš balų, todėl automobilis linkęs nekontroliuojamai elgtis šlapiame kelyje. Be to, nepakankamai pripūstos padangos lengvai pažeidžiamos užvažiavus ant bordiūro. Kita vertus, jei padanga pripūsta per daug, automobilis gali prarasti sukibimą posūkiuose (mažesnis protektoriaus sąlyčio plotas), o keleiviai gali stipriau pajusti kelio poveikį.
Kaip veikia padangų slėgio stebėjimo sistemos
Padangų slėgio stebėjimo sistemos, dar vadinamos TPMS, yra standartinė šiuolaikinių automobilių įranga. Jos skirstomos į du tipus: netiesiogines ir tiesiogines. Pirmuoju atveju kompiuteris, naudodamas ratų stebulėse esančius ABS jutiklius, lygina visų ratų sukimosi greitį – jei slėgis rato padangoje sumažėja, sumažėja riedėjimo spindulys ir padidėja apsukos. Ši sistema tik praneša apie slėgio skirtumą, bet negali nustatyti tikrosios vertės. Tai įmanoma padaryti taikant tiesioginį matavimą, naudojant visuose ratuose esančius jutiklius. Kiekvienas iš jų turi radijo siųstuvą, kuriuo siunčia informaciją apie slėgį į valdiklį, o vertė rodoma borto kompiuterio ekrane. Tiesa, tai modernesnis ir tikslesnis sprendimas, tačiau keičiant padangas kyla didesnė gedimo ar sugadinimo rizika.
Per mažas slėgis padangose – ar kenkia?
Važiuojant su mažu padangų slėgiu be reikalo didėja degalų sąnaudos ir tenka greičiau keisti padangas, nes dėl ilgo važiavimo su mažu slėgiu padangos sugadinamos. Be to, tai pavojinga kelyje, ypač esant sudėtingoms oro sąlygoms. Pravartu retkarčiais profilaktiškai patikrinti padangų slėgį – net jei iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo normalu.
