Išblaškytas vairuotojo dėmesys – viena dažniausių eismo nelaimių priežasčių. Tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvos vairuotojus kelyje dažniausiai blaško pašaliniai garsai, plepūs bendrakeleiviai ir transporto priemonėje vaikų keliamas šurmulys. Psichologė pabrėžia, kad dėmesio sutelkimas tiesiogiai veikia vairavimo kokybę, todėl atmosfera automobilio salone gali ją ir pagerinti, ir pabloginti.
Vairuotojų blaškymo šaltinius atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa.
Tyrimo duomenimis, didžiausią dalį – 28 proc. – vairuotojų labiausiai vairuojant blaško pašaliniai garsai. Juos dažniau įvardija vyrai ir didmiesčių gyventojai. 22 proc. Lietuvos gyventojų vairuodami jaučiasi išsiblaškę dėl plepančių bendrakeleivių ar vaikų automobilyje keliamo šurmulio.
„Vairavimas yra atsakinga veikla ir, nors dauguma įgudusių vairuotojų vairavimo veiksmus, galima sakyti, atlieka automatiškai, jų gebėjimą susikaupti vis tiek veikia daugybė dalykų. Atidumas ir susitelkimas leidžia išvengti ne tik avarinių situacijų, bet ir eismo nelaimių. Esame įpratę įvardinti, kad prastos eismo sąlygos didina nelaimių kelyje skaičius, tačiau prastesnė vairuotojų nedėmesingumas ir išsiblaškymas, be abejo, taip pat yra svarbus veiksnys, lemiantis saugumą keliuose“, – kalba draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Nors vairuojant naudoti išmaniuosius įrenginius draudžia ir mūsų šalyje galiojančios kelių eismo taisyklės, tačiau tyrimas rodo, kad 15 proc. Lietuvos gyventojų prie vairo labiausiai blaško mobiliojo telefono garsai. Dešimtadalį mūsų šalies žmonių vairuojant išblaško augintinių veiksmai, 7 proc. – pašaliniai kvapai.
„Vairavimas yra viena didžiausio susikaupimo reikalaujančių veiklų, nors dalis vairuotojų gali ramiausiai susitelkti į kelią, kai mašinoje vyksta šurmulys ir garsūs pašnekesiai ar plyšoja muzika. Visgi didelei daliai vairuojančių žmonių pašaliniai garsai ar plepūs bendrakeleiviai trukdo“, – kalba psichologė Inga Būdvytytė.
Pasak I. Būdvytytės, svarbus dalykas, kurį privalo prisiminti ir praktikoje taikyti visi vairuotojai, yra taisyklė: „Mano vairas – mano tvarka”. „Prie vairo turite jaustis komfortiškai ir užtikrintai. Todėl, jei jus blaško pašaliniai garsai, užsitikrinkite tylą. Tyloje lengviau susikaupti, pastebėti, kas vyksta kelyje, nepražiopsoti aplinkinių vaizdų ir garsų iš išorės. Muzikos tikrai galite pasiklausyti namie ar susikaupimo nereikalaujančioje aplinkoje. Jei jus erzina plepūs bendrakeleiviai, turite teisę paprašyti jų pabūti ramiai arba bent jau neįtraukti jūsų į pokalbius“, – pataria psichologė.
I.Būdvytytė atkreipia dėmesį, kad vaikų šurmulys vairavimą gali paversti tikru pragaru. „Visi, kam teko važiuoti su atžalomis, žino, kad jos negali ramiai išsėdėti kelionės metu, gausiai reiškia savo poreikius ar turi neatidėliotinų pokalbių automobilyje. Jei keliauja keli vaikai, tikėtina, kad jie susipeš. Dažnai tėvai tokias situacijas sprendžia duodami vaikams išmaniuosius įrenginius, tačiau šis sprendimas – nors ir veiksmingas, bet nenaudingas vaikams. Būtų geriau kelionę su vaikais paversti edukacija – kartu stebėti ir aptarti kelio ženklus, skaičiuoti pravažiuojančias raudonas arba kokios nors kitos spalvos mašinas, įsiminti orientyrus pakeliui, stebėti greitį“, – pasakoja psichologė.
Kalbėdama apie telefono garsus specialistė netaiko išlygų, jos teigimu šis įrenginys negali būti derinamas su tinkamu vairavimu. „Išmanusis telefonas turi būti padėtas į šalį. Tikrai nebūtina dirsčioti į žinutes kas kelias sekundes, viską galite padaryti atvykę iš taško A į tašką B. Būkite tikri, kad pasaulis dėl to nesugrius, o jei atrodo, kad sugrius, metas susimąstyti apie priklausomybę nuo ekranų. Ne veltui vairuotojai už naudojimąsi telefonu vairuojant yra baudžiami“, – tvirtina specialistė.
Kvapai, pasak I. Būdvytytės, yra vienas stipriausiai žmogaus pojūčius sužadinančių dalykų. „Vieni kvapai gali būti malonūs, kiti – trikdyti. Todėl nereikėtų leistis į ilgą kelionę pasikabinus naują, neišbandytą kvapiklį. Kvapai gali dirginti nosies gleivinę, priversti čiaudėti ar net ašaroti, o prie vairo tokie pojūčiai tikrai nėra pageidaujami“, – atkreipia dėmesį ji.
Anot psichologės, praktika rodo, kad vienas itin svarbių sklandaus ir stabilaus vairavimo trikdžių yra įtampa ir stresas, kilęs dėl neišspręstų klausimų. „Tokia vairuotojo būsena gali būti susijusi su konfliktais santykiuose ar darbe. Dėl to vairuojant tokiomis aplinkybėmis itin svarbu tikslingai susitelkti ir mąstyti apie situaciją „čia ir dabar“. Rūpesčius palikite už mašinos durų, jei reikia, prieš vairuodami pamedituokite, ramiai pakvėpuokite ir perkelkite mintis nuo neišspręstų rūpesčių prie vairo“, – pataria specialistė.
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta apklausiant daugiau nei 1 tūkst. mūsų šalyje gyvenančių žmonių.
