Dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje drastiškai išaugus energijos išteklių kainoms, ES institucijos ragina šalis nares taupyti. Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, parengė energetinių išteklių taupymo planą, kur numatyta per dvejus metus sutaupyti 20 proc. energijos.
Tarptautinė energetikos agentūra kaip vieną galimybių sutaupyti siūlo dažniau naudotis viešuoju transportu. Lietuvos keleivių vežėjų asociacija šiam siūlymui pritaria: persėdus į autobusus, troleibusus bei traukinius pavyktų sumažinti ne tik degalų naudojimą transporte, bet ir automobilių eksploatavimo išlaidas jų savininkams.
Keleivių mažėjo
Energetikos ministerijos parengtame Energijos taupymo priemonių plane tikimasi nemažai degalų sutaupyti transporto sektoriuje. Žmonėms persėdus iš nuosavų automobilių į viešąjį transportą ir įdiegus kitas priemones, pavyktų sutaupyti 195 mln. Eur.
Pasak Lietuvos keleivių vežimo asociacijos (LKVA) prezidento Gintaro Nakučio, tam, kad šalies gyventojai dažniau naudotųsi viešuoju transportu, reikalinga valdžios parama – veiksmai, kurie paskatintų per pandemiją atpratusius viešuoju transportu naudotis keleivius sugrįžti į autobusus, troleibusus bei traukinius.
LKVA prezidentas pabrėžia, jog keleivių vežimo sektorius buvo vienas labiausiai nukentėjusių nuo Covid-19, tačiau negavusių tiesioginės paramos iš valstybės. Pandemija turėjo didelės įtakos viešojo transporto keleivių mažėjimui – ilgą laiką jie skatinti susilaikyti nuo kelionių autobusais, troleibusais ar traukiniais, todėl didelė dalis persėdo į nuosavus automobilius.
Remiantis keleivių vežėjų surinkta statistika, keleiviai į viešąjį transportą pastaruoju metu sugrįžta, tačiau procesas – pernelyg lėtas. Visų rūšių sausumos keleiviniu transportu keleivių per 2022 m. I-ąjį pusmetį vežta daugiau nei 2020 ar 2021-ųjų pirmąjį pusmetį, tačiau beveik 46 mln. mažiau nei ikipandeminiais 2019-aisiais. Pavyzdžiui, traukiniais šalies maršrutais keleivių vežta 9 proc. (apie 200 tūkst.), vietiniais miesto susisiekimo autobusų maršrutais – 23 proc. (apie 39 mln.), priemiesčio – 35 proc. (apie 4 mln.), tolimojo susisiekimo – 41 proc. (1,6 mln.), užsakomaisiais reisais – 62 proc.(apie 1,5 mln.), tarptautiniais maršrutais – net 74 proc. (120 tūkst.) mažiau. Tiesa, specialiaisiais reisais keleivių vežta 80 proc., arba 1 mln., daugiau.
Prognozuojama, kad 2022-aisiais viešuoju sausumos transportu – traukiniais, autobusais ir troleibusais – bus vežama apie 85–90 mln. keleivių mažiau nei 2019-aisiais, kai viešuoju transportu važiavo 377 mln. keleivių. „Jei visi iki pandemijos viešuoju transportu naudojęsi žmonės sugrįžtų, lengvųjų automobilių kelionės sutrumpėtų 450–500 mln. km, tokiu būdu būtų sutaupyta apie 35 mln. litrų degalų už beveik 60 mln. Eur. Kur dar CO2 sutaupymai, neišleisti pinigai lengvųjų automobilių priežiūrai, remontui? Tai būtų didelė nauda ir žmonėms, ir valstybei”, – teigia G. Nakutis.
Siūlo skatinimo priemones
Pasak jo, nors keleivių vežėjai nuolat gerina paslaugos kokybę, vien tik jų pastangų susigrąžinti keleivius yra per mažai, tam reikalingos įvairios valstybės lygio priemonės, apimančios tiek ilgalaikes, tiek trumpalaikes perspektyvas: „Visų pirma, žmonėms turėtų apsimokėti persėsti į viešąjį transportą, todėl šiam sektoriui turėtų būti taikoma daugiau mokestinių lengvatų, negu yra dabar. Tai galėtų būti akcizų lengvatos dyzelinui ir kitiems degalams iš atsinaujinančių energijos šaltinių, kelių rinkliavos (e-tolling) netaikymas tolimojo ir tarptautinio reguliaraus susisiekimo, taip pat užsakomųjų ir specialiųjų reisų autobusams”.
Keleivių vežėjų manymu, lengvatos turėtų būti taikomos kuo įvairesnėms gyventojų grupėms, pavyzdžiui, moksleiviams tolimojo susisiekimo autobusuose ir traukiniuose bei panašiai. Taip pat valdžios institucijos turėtų pagalvoti apie priemones, dėl kurių naudojimasis nuosavais lengvaisiais automobiliais taptų sudėtingesnis ir nepatogus. Alternatyvių degalų įstatyme numatyta, kad savivaldybės savo teritorijose esančiuose miestuose turėtų nustatyti mažos taršos zonas, įvažiavimo į mokamas zonas ir jų statymo miesto teritorijoje sąlygas bei pan. Šios nuostatos jau pradedamos įgyvendinti, tačiau sprendimai priimami per lėtai.
Tarp LKVA siūlomų priemonių – ir eismo pirmumas viešojo transporto priemonėms visuose keliuose, ne tik miestuose, bet ir regioniniuose ar magistraliniuose keliuose. Tai galėtų būti A juostos probleminiuose ruožuose, pvz., kelyje Nida–Smiltynės perkėla ir t. t.
Remtis užsienio patirtimi
G. Nakutis primena, jog užsienio šalyse keleiviai sugrįžti į viešąjį transportą skatinti įvairiais būdais. Pavyzdžiui, Vokietijoje buvo įdiegtas 9 Eur mėnesinis bilietas keliauti tiek traukiniais, tiek autobusais. Amerikoje plečiamas greitųjų autobusų tinklas, skirtingų šalių, tarp jų – ir Lietuvos, miestai priima sprendimus dėl nemokamo viešojo transporto.
Be to, užsienio šalyse viešasis transportas pradedamas populiarinti dar ikimokyklinėse įstaigose ar mokyklose – su vaikais kalbama apie viešojo transporto privalumus, jo naudą ekonomikai bei ekologijai. „Be abejo, tai turi būti daroma atsižvelgus į vaikų amžių, žaismingai. Kai panašių programų nėra, užaugę vaikai teikia prioritetą nuosaviems automobiliams”, – sako G. Nakutis
Keleivių vežėjų manymu, kol mūsų šalyje priemonių, skatinančių gyventojus naudotis viešuoju transportu, yra pernelyg mažai, didelė dalis žmonių renkasi nuosavus automobilius – tokiu būdu prastėja ne tik ekonominė, bet ir ekologinė bei eismo situacija šalies keliuose.
