Aplinkos ministerija siūlo atsisakyti automobilių registracijos mokesčio ir vietoje jo įvesti naują metinį taršos mokestį. Ministerijos teigimu, į valstybės biudžetą būtų surinkta apie 170 mln. eurų. Tačiau šie milijonai – Lietuvos žmonių, kurie jau šiandien susiduria su klausimu, kaip išgyventi, pinigai.
Seimo Darbo partijos frakcija nepalaikys siūlymo įvesti dar vieną mokestį, nes, pasak frakcijos seniūno Viktoro Fiodorovo, toks mokestis tik dar labiau apsunkintų ir taip nelengvą situaciją, kai žmonės kasdien susiduria su vis didesnėmis sąskaitomis: brangsta maisto produktai, kyla elektros, šildymo kainos, o infliacija nevaldomai auga.
„Priimant 2022 m. biudžetą buvo keliami akcizai degalams, todėl ministras Simonas Gentvilas žadėjo, kad taršos mokestis bus atidėtas. Tačiau šiandien matome, kad prie akcizų degalams augimo prisidės ir taršos mokestis. Tarsi gyventojams dar negana mokesčių ir kainų augimo… Nuoširdžiai neįsivaizduoju, ką sau mano valdantieji, šitaip mokesčiais apkraudami žmones. Projektas – teikimo stadijoje, tad dar turime laiko. Labai tikiuosi, kad parlamentarams užteks žmoniškumo ir toks projektas neįgaus kūno“, – sako Darbo partijos frakcijos seniūnas V. Fiodorovas.
Jei Seimas pritartų šiam Aplinkos ministerijos siūlymui, nuo 2023 m. metiniu naudojimo mokesčiu būtų apmokestinti daugiau kaip 130 g/km C02 išmetančių transporto priemonių vairuotojai.
Naujasis mokestis būtų apskaičiuojamas automobilio išmetamą CO2 kiekį dauginant iš atitinkamo mokesčio tarifo, taršos koeficiento ir mokesčio tarifo indeksavimo koeficiento.
131–160 g/km išmetančioms transporto priemonėms būtų taikomas 0,56 Eur/g mokesčio tarifas. Kasmet minimalus tarifas būtų taikomas vis mažiau teršiantiems automobiliams, o 2026 m. būtų apmokestinami ir daugiau kaip 100 g/km CO2 išmetantys lengvieji automobiliai.
Didžiausias taršos koeficientas būtų taikomas senoms dyzelinėms transporto priemonėms. Benzinu ar dujomis varomiems automobiliams nustatytas koeficientas būtų dukart mažesnis nei varomiems dyzelinu. Iki 2025 m. mokesčiui būtų taikoma 50 proc. lengvata. Nuo 2025 m. mokesčio nemokėtų neįgalieji, o senjorai, šeimos su neįgaliaisiais ir asmenys, gaunantys socialinę paramą, mokėtų 50 proc. mažesnį mokestį.
„Valdantieji tvirtina, kad šis mokestis motyvuos gyventojus atsisakyti nenaudojamų ar retai naudojamų ir ilgą laiką parkavimo vietas užimančių automobilių. Tačiau tuomet kyla klausimas – kuo čia dėtas taršos mokestis, jei automobilis net nevažiuoja? Kur slypi logika, kai taršos mokesčiu apmokestinamas nejudantis automobilis? Negi jis išties aplinką teršia labiau, nei kasdien dešimtis ar šimtus kilometrų nuvažiuojantis neva netaršus automobilis?
Realybė tokia, kad mokestis smogs mažiausiai pasiturintiems, juk ne iš gero gyvenimo žmonės važinėja tokiais automobiliais. O gal ministerija mano, kad išsigandę mokesčio vargingiau gyvenantys žmonės staiga ims pirkti naujus, netaršius automobilius? Už kokias lėšas, kai dažnas jau ima sukti galvą, iš ko jam vaistų nusipirkti?“, – stebisi parlamentaras.
Skaičiuojama, kad vidutinis mokesčio dydis, su 2023–2024 m. numatyta taikyti lengvata, sieks 138 eurų.
Taršiausių transporto priemonių valdytojai (kurių automobiliai patenka į 201–250 g/km CO2 intervalą), taikant pereinamojo laikotarpio lengvatą, mokėtų apie 227 eurų dydžio mokestį. Tokių automobilių registruota 12 proc.
Didžiausią mokestį – apie 326 eurus – mokėtų taršiausių, daugiausiai prabangos klasės ir (ar) sportui skirtų automobilių savininkai. Šiuo metu tokių automobilių (išmetančių daugiau kaip 251 g/km CO2) yra 3 proc.
„Jei šis projektas visgi bus priimtas, daugiau kaip pusė automobilių savininkų mokės iki 100 eurų dydžio mokestį per metus. Tokį mokestį mokėtų net 82 proc. benzininių transporto priemonių valdytojų. Tad tai neišvengiamai palies beveik kiekvieną Lietuvos šeimą. Utopinių klejojimų, kad mokestis labiau skatins gyventojus ir įmones įsigyti naujas ar naudotas į Lietuvą įvežamas mažiau taršias transporto priemones, net klausytis sunku. Iš kokių pinigų žmonės pirks tuos naujus ar mažiau taršius automobilius? Gaila, kad valdantieji, galvodami apie ekologiją ir žaliąjį kursą pamiršo žmones ir jų realybę“, – teigia Darbo partijos frakcijos seniūnas.
