Vyriausybė pritarė naujam Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo projektui, pagal kurį steigiamas Darnaus judumo fondas. Jis skirtas darnaus judumo priemonėms savivaldybėse ir viešajam bei alternatyviais degalais varomam transportui atnaujinti ir plėsti.
Savivaldybių investicijoms į darnaus judumo priemones atiteks visos iš automobilių taršos mokesčio surenkamos įplaukos – tai yra apie 170 mln. kasmet.
Mokesčio tikslas – mažinti taršą, kuri yra rimta šalies problema. Daugiau kaip pusė gyventojų gyvena vietovėse, kur kietųjų dalelių tarša viršija Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą lygį. Lietuvoje labiausiai auganti tarša fiksuojama būtent kelių transporto sektoriuje – vien jame nuo 2005 m. iki 2019 m. tarša šiltnamio dujomis augo 50 proc. Du trečdalius taršos kelių transporte sukelia lengvosios transporto priemonės, kurios ir yra šio mokesčio objektas.
Aplinkos ministerija tikisi, kad naujoji automobilių taršos reguliavimo aplinka jau iki 2030 m. leistų sumažinti taršą kietosiomis dalelėmis daugiau kaip trečdaliu, o azoto oksidais – per pusę (lyginant su 2005 m.).
„Mūsų žinia vairuotojams paprasta – mažinti savo automobilio taršą ir nemokėti mokesčio galima nebūtinai persėdant į elektromobilį ar ant dviračio, bet ir į benzininį automobilį, nes didžioji dauguma šiuo kuru varomo lengvojo transporto savininkų mokesčio nemokės arba mokės tik simboliškai. Šis įstatymas – tai kolektyvinis pasiūlymas pasirinkti kuo švaresnį būdą keliauti ir taip nemokėti taršos mokesčių“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Kas antras šalies vairuotojas (54 proc. savininkų) šio mokesčio mokėtų ne daugiau kaip 100 eurų, iki 100 eurų mokės ir 4 iš 5 benzininių automobilių savininkai.
Vidutinis mokesčio dydis sudarys apie 138 eurus per metus, jeigu automobilių parkas iki 2023 m. liktų nepakitęs. Iki įsigaliojant automobilių taršos mokesčiui visa apimtimi, pereinamuoju laikotarpiu iki 2025 m. visiems savininkams bus taikoma 50 proc. lengvata.
Ilgalaikės 50 proc. lengvatos numatomos ir atskiroms grupėms: piniginę socialinę paramą gaunantiems gyventojams, neįgalų asmenį prižiūrinčioms šeimoms, 64 metų amžiaus sulaukusiems automobilio savininkams.
Mokesčio dydis priklausys nuo transporto priemonės išmetamų teršalų kiekio ir atitinkamai didės pagal taršos parametrus – automobilio išmetamo anglies dioksido vertę ir oro taršos koeficientą. Iš pradžių nustatomos neapmokestinamo anglies dioksido grindys sieks 130 g/km, vėliau jos kasmet bus žeminamos po 10 g/km – iki 100 g/km 2026 metais.
Koks mokestis bus taikomas konkrečiam automobiliui, kiekvienas vairuotojas gali pasitikrinti patogiu įrankiu – transporto priemonės taršos skaičiuokle www.130co2.lt.
Motorinių transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo ir lydinčiąsias Alternatyviųjų degalų bei Mokesčių administravimo įstatymų pataisas dar turės priimti Seimas.
Lietuva ir Estija – paskutinės dvi Europos Sąjungos valstybės, kuriose iki šiol netaikomas automobilių taršos metinis (naudotojo) mokestis.
