Diskusijos dėl Europos plano iki 2035 m. uždrausti naujus iškastinį kurą išmetančius automobilius suintensyvėjo, o BMW generalinis direktorius Oliveris Zipse paragino pakeisti regiono reguliavimo metodą. Kalbėdamas Paryžiaus automobilių parodoje, O. Zipse pabrėžė, kad reikia „technologiškai orientuotos“ strategijos, kad Europa išliktų konkurencinga ir sumažėtų priklausomybė nuo Kinijos akumuliatorių tiekimo grandinės.
Raginimas siekti lankstumo nustatant išmetamųjų teršalų mažinimo tikslus
2023 m. kovo mėn. patvirtintame ES teisės akte numatyta, kad nuo 2035 m. visi nauji parduodami automobiliai turi būti nulinės CO2 emisijos, taigi dyzelinių ir benzininių transporto priemonių bus atsisakyta. Iki 2030 m. išmetamų teršalų kiekis turi būti sumažintas 55 %, palyginti su 2021 m. lygiu. Tačiau tokie automobilių gamintojai kaip BMW, „Volkswagen“ ir „Renault“ išreiškė susirūpinimą dėl šių tikslų, nurodydami, kad sunku pasiekti elektromobilių pardavimo tikslus. Jie teigia, kad griežti tikslai gali lemti dideles baudas ir dar didesnę įtampą šiame sektoriuje.
Zipse siūlo, kad Europa turėtų apsvarstyti lankstesnį požiūrį, leidžiantį plėtoti alternatyvias technologijas, pavyzdžiui, e. degalus, biodegalus ir vandenilio kuro elementus. Jo teigimu, griežtai orientuojantis tik į elektromobilius (EV), ribojama pramonė ir didinama priklausomybė nuo Kinijos baterijų, kurios dominuoja rinkoje.
Vokietijos pozicija: Ankstyvos peržiūros nėra
Nepaisant šių raginimų atlikti pakartotinį vertinimą, Vokietija ir toliau tvirtai laikosi dabartinių tikslų. Pareigūnai pabrėžia, kad svarbu užtikrinti aiškumą pramonei ir spręsti neatidėliotiną kovos su klimato kaita klausimą. Vokietijos įsipareigojimas atspindi platesnes Europos pastangas tapti ekologiškų technologijų lydere.
Konkurencingumo ir klimato tikslų iššūkis
ES siekiant iki 2035 m. sukurti 100 proc. baterijomis varomų elektrinių transporto priemonių (BEV), automobilių gamintojai įspėja, kad siauras dėmesys gali pakenkti Europos konkurencingumui. Zipse teigia, kad įvairesnis požiūris padėtų geriau išnaudoti Europos technologinius pranašumus ir užtikrintų, kad pramonė išliktų atspari pasaulinės konkurencijos sąlygomis.
Diskusijos dėl Europos automobilių pramonės ateities toli gražu nėra baigtos. Nors griežtas reguliavimas grindžiamas skubiais klimato kaitos veiksmais, taip pat būtina subalansuota, lengvai pritaikoma politikos sistema, kuri padėtų remti inovacijas ir ekonominį stabilumą. Artimiausiais metais paaiškės, ar Europos lyderiai gali rasti aukso vidurį, kuris užtikrintų ir aplinkosaugos, ir pramonės tikslus.
