Pastaraisiais metais didieji gamintojai pradėjo trauktis iš Europos arba mažinti savo veiklą joje. Nuo automobilių gigantų, tokių kaip „Mercedes-Benz“, iki elektronikos lyderių, tokių kaip „Intel“, žemynas susiduria su struktūriniais pokyčiais. Bet kas iš tikrųjų vyksta ir kaip tai paveiks tokias šalis kaip Lietuva?
JAV tarifai stumia gamintojus iš Europos
Nuo 2025 m. rugpjūčio mėn. Jungtinės Valstijos įvedė 15 % importo muitą automobiliams ir technikai iš Europos Sąjungos – tai didžiausias tarifas nuo 1930 m. Dėl to tokios įmonės kaip BMW, „Volkswagen“ ir „Stellantis“ praneša apie šimtų milijonų eurų siekiančius nuostolius ir planuoja perkelti dalį savo gamybos į Šiaurės Ameriką.
- Tarifai mažina eksporto pelningumą
- ES gamyklose gali kilti pavojus daugiau nei 70 000 darbo vietų
- „Intel“ atšaukė naujų gamyklų planus Vokietijoje ir Lenkijoje
Spaudimas mažoms ir vidutinėms įmonėms
Nestabili muitų politika apsunkino MVĮ efektyvų eksportą. Daugelis jų didina kainas, stabdo siuntas arba perspėja apie likvidavimą. Didėjančios logistikos ir energijos kainos dar labiau pablogina problemą.
Kinijos konkurencinis pranašumas
Kinija siūlo greitesnius gamybos ciklus, mažesnius mokesčius ir dideles valstybės subsidijas. Europos pramonės šakos, tokios kaip tekstilė, neatsilieka ir sparčiai praranda rinkos dalį.
- Kinijos gamyklos pranoksta ES įmones ir nustato joms prastesnes kainas
- Vietnamas, Marokas ir Indonezija taip pat tampa pagrindiniais gamybos centrais
- „Renault“ perkėlė mažų automobilių gamybą į Maroką
Reguliavimo našta ES
Europos gamintojai susiduria su didėjančiomis atitikties išlaidomis:
- CO₂ reglamentai, tokie kaip „Euro 7“, padidina išlaidas 2 000–3 000 eurų vienai transporto priemonei
- Žaliojo kurso politika reikalauja investicijų į tvarias tiekimo grandines
- Griežtos darbo, perdirbimo ir saugos direktyvos didina sudėtingumą
Pasak „Volkswagen“, įperkamų mažų automobilių gamyba Europoje netrukus gali būti ekonomiškai neperspektyvi pagal šias taisykles.
Darbo jėgos trūkumas pagrindiniuose sektoriuose
Vokietija, Prancūzija ir Italija susiduria su dideliu kvalifikuotų darbuotojų trūkumu. Senstanti visuomenė, mažėjantis susidomėjimas techniniu išsilavinimu ir stiprūs profesinių sąjungų reikalavimai dar labiau pablogina problemą.
Vokietijos pramonės asociacija (BDI) pranešė, kad iki 2024 m. pabaigos bus daugiau nei 500 000 laisvų techninių darbo vietų.
Energijos kainos ir tiekimo nestabilumas
Po karo Ukrainoje energijos kainos Europoje išaugo 2–4 kartus. Tuo tarpu JAV, Kataras ir Saudo Arabija siūlo stabilesnes ir pigesnes energijos tiekimo sutartis.
BASF – didžiausia chemijos įmonė Europoje – 2023 m. uždarė kai kurias Vokietijos gamyklas ir nukreipė investicijas į JAV ir Kiniją.
Inovacijų kaita ir technologijų investicijų migracija
Didelės investicijos į akumuliatorių technologijas, dirbtinį intelektą ir puslaidininkius dabar vyksta į JAV, Kiniją ir Pietų Korėją. Europos startuoliai taip pat ieško finansavimo kitur.
Pavyzdžiui, Švedijos akumuliatorių gamintoja „Northvolt“ dėl dosnių JAV subsidijų naujai gamyklai pasirinko JAV, o ne Vokietiją.
Poveikis Lietuvai
Lietuvių eksportuotojai jaučia žaliavų kainų ir mažėjančios pasaulinės paklausos spaudimą. Kai kurios įmonės plečiasi užsienyje, pavyzdžiui, „Mantinga“ investicijos Nyderlanduose, kad sumažintų geopolitinę ir reguliavimo riziką.
Nuo ES gamybos priklausomos pramonės šakos iš naujo vertina savo strategijas. Į eksportą orientuotos įmonės dabar turi įveikti tarifų barjerus ir didėjančią tarptautinę konkurenciją.
Europos pramonės kryžkelė
Gamintojų pasitraukimo iš Europos tendencija yra daugiau nei reakcija – tai sisteminės transformacijos ženklas. Nors ES skatina inovacijas ir tvarumą, perėjimui reikia laiko ir išteklių, kurių kai kurios įmonės negali sau leisti.
Kokia jūsų nuomonė? Ar ES turėtų sušvelninti reglamentus, kad išlaikytų gamintojus, ar sutelkti dėmesį į aukštųjų technologijų transformaciją? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
