Dyzelgeito skandalas pasiekė naują etapą. Praėjus beveik dešimtmečiui nuo to, kai „Volkswagen“ pripažino įrengusi klastojimo įrangą dyzeliniuose automobiliuose, Vokietijos teismas paskelbė nuosprendžius keturiems buvusiems darbuotojams. Tai – vienas reikšmingiausių teisingumo įvykdymo momentų nuo 2015 m. prasidėjusio skandalo.
Kas nuteistas ir kodėl tai svarbu?
2025 m. gegužės 27 d. Braunschweigo teismas Vokietijoje pripažino keturis buvusius „Volkswagen“ vadovus ir inžinierius kaltais dėl sukčiavimo, mokesčių vengimo ir klaidinančios reklamos. Prokuratūra įrodė, kad šie asmenys tiesiogiai prisidėjo prie programinės įrangos, klastojančios emisijų testų rezultatus, kūrimo ir diegimo.
Teismo sprendimu, nuteisti:
- Buvęs variklių kūrimo padalinio vadovas – 5,5 metų laisvės atėmimo
- Vyriausiasis inžinierius – 3,5 metų
- Programinės įrangos vadovas – 2 metai ir 9 mėnesiai
- Kalibravimo technikas – 2 metai ir 6 mėnesiai
Teisėjai pabrėžė, kad jų veiksmai padarė žalą tiek aplinkai, tiek vartotojams ir valstybės institucijoms.
Teisinis kelias truko dešimtmetį
Skandalas kilo 2015 m., kai JAV aplinkosaugos institucijos nustatė, kad „Volkswagen“ į daugiau nei 11 milijonų automobilių visame pasaulyje buvo įdiegusi klastojimo įrangą („defeat device“). Ji leido automobiliams sėkmingai išlaikyti laboratorinius emisijų testus, nors realiomis sąlygomis azoto oksidų emisijos viršijo normas iki 40 kartų.
„Volkswagen“ per šį laikotarpį sumokėjo daugiau nei 30 mlrd. eurų baudų, kompensacijų ir susitarimų. Nors kai kurie aukšto rango vadovai taip pat buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn, tai – viena pirmųjų bylų, kai realios bausmės paskirtos techninius sprendimus vykdžiusiems asmenims.
Ką tai reiškia automobilių pramonei?
Šis nuosprendis siunčia aiškią žinią automobilių inžinieriams ir vadovams: už aplinkosaugos sukčiavimą gali tekti atsakyti ne tik įmonėms, bet ir pavieniams darbuotojams.
„Šis sprendimas parodo, kad inžineriniai nusikaltimai gali turėti rimtų teisinių pasekmių,“ komentavo vienas Vokietijos teisės ekspertas. „Tai precedentinis atvejis, kuris bus svarbus vertinant ir kitus pramonės pažeidimus.“
Dyzelgeito įtaka Lietuvai
Nors byla buvo nagrinėjama Vokietijoje, jos pasekmės jaučiamos visame pasaulyje – taip pat ir Lietuvoje. Lietuvos keliuose vis dar važinėja šimtai tūkstančių dyzelinių automobilių, kai kurie iš jų gali turėti tą pačią klastojimo įrangą.
Po skandalo emisijų tikrinimo tvarka Europos Sąjungoje tapo griežtesnė, o vairuotojų pasitikėjimas dyzeliniais varikliais – gerokai sumažėjo. Lietuvoje, kaip ir visoje ES, dyzelinių automobilių dalis nuosekliai mažėja.
Išvados: atsakomybė tampa asmeniška
Keturių buvusių „Volkswagen“ darbuotojų nuteisimas užbaigia vieną iš didžiausių automobilių pramonės skandalų. Tai ne tik atskleidžia apgaulės mastą, bet ir parodo, kad individuali atsakomybė už korporatyvinius nusikaltimus tampa realybe.
Ar teko susidurti su tokiu automobiliu Lietuvoje? Parašykite komentaruose!