Rusija yra viena didžiausių pasaulyje naftos ir iš naftos pagaminto kuro gamintojų. Iš naftos gavybos ir degalų pardavimo gaunami pinigai yra Rusijos karo mašinos, nukreiptos prieš Ukrainą, pagrindas. Ukrainiečiai tai gerai žino ir jau seniai puola Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, terminalus ir degalų saugyklas. Kaip tai atsiliepia degalų kainoms Rusijoje ir Rusiją remiančioje Baltarusijoje?
Rusijos išpuolis prieš Ukrainą sukėlė didžiulę sumaištį degalų rinkoje ir visame pasaulyje. Viena vertus, Rusija siekia išlaikyti savo eksportą, nes tai yra jos pinigų šaltinis, kita vertus, su Ukraina bendradarbiaujančios Vakarų šalys įvairiomis ekonominėmis sankcijomis stengiasi apriboti Rusijos pajamas. Tačiau jos stengiasi tai daryti taip, kad nesukeltų milžiniškos pasaulinės krizės degalų rinkoje. Taigi sankcijos lyg ir galioja, tačiau rusiška nafta, dažnai per tarpininkus, ir toliau keliauja į Europą.
Ukraina atriboja Vengriją nuo rusiškos naftos
Įdomu tai, kad dalis rusiškos naftos, kaip ir anksčiau, buvo eksportuojama per Ukrainos teritoriją ir naudojant Ukrainos infrastruktūrą. Neseniai tai pateko į laikraščių antraštes, kai 2024 m. liepos viduryje Ukraina galutinai pratęsė sankcijas „Lukoil“ ir tik dabar nutraukė rusiškos naftos tiekimą į Vengriją, į MOL, tos pačios bendrovės, kuri neseniai perėmė 417 degalinių iš „Orlen“, naftos perdirbimo gamyklas.
O kokia yra degalų rinka pačioje Rusijoje? Nepaisant to, kad ši šalis turi didžiulius žaliavų išteklius ir galingą naftos chemijos pramonę, padėtis yra sudėtinga. Vien per pirmuosius keturis 2024 m. mėnesius ukrainiečiai atakavo mažiausiai dešimt Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, daugiausia dronais, ir patvirtinta, kad aštuoni įrenginiai buvo smarkiai apgadinti, o tai apribojo gamyklų perdirbimo pajėgumus. Smūgiai buvo tokie veiksmingi, kad bent jau laikinai naftos perdirbimo į degalus pajėgumai Rusijoje sumažėjo iki keliolikos procentų. O kadangi naftos gavyba nesumažėjo, Rusijai teko didinti eksportą, kartu mažinant benzino ir dyzelino gamybą vietoje. Kad degalinėse nepritrūktų degalų, Rusijos vyriausybė net nusprendė sustabdyti benzino eksportą, o vietiniams dyzelino gamintojams buvo įsakyta vietos rinkoje parduoti ne mažiau kaip 16 proc. savo produkcijos, o benzino trūkumą padengti padidintu importu, be kita ko, iš Baltarusijos.
Degalų kainos Rusijoje ir Baltarusijoje
Rusija vis dar yra viena iš šalių, kuriose degalų kainos yra mažiausios. Globalpetrolprices.com duomenimis, liepos viduryje litras 95 okt. benzino Rusijoje vidutiniškai kainavo apie 0,60 euro (57 rublius), o dyzelino – apie 0,68 euro. Tai vidutinės kainos, nes daugelyje Rusijos regionų degalai yra brangesni dėl jų transportavimo problemų ir vietinių naftos perdirbimo gamyklų trūkumo, pavyzdžiui, Karaliaučiuje (Kaliningrade). Kita vertus, Baltarusijoje vidutinės dyzelino kainos yra beveik tokios pat kaip Rusijoje, o benzinas ten brangesnis – jo kaina atitinka maždaug 0,68 euro.
Įdomu tai, kad Rusijoje nuo agresijos prieš Ukrainą pradžios degalų kainos, nurodomos rubliais, pasikeitė nežymiai, o jei pažvelgsime į grafikus, kuriuose kainos nurodomos eurais, pavyzdžiui, 2022 m. spalio mėn, praėjus keliems mėnesiams nuo karo pradžios, 95 okt. benzino kaina ten viršijo 1,1 euro už litrą. Tai Rusijos valdžios institucijų, kurios sąmoningai didino teorinį rublio kursą, be kita ko, reikalaudamos iš užsienio rangovų atsiskaitymų rubliais, kūrybinės apskaitos padarinys.
Rusijos valdžios institucijos aktyviai kišasi į vietos degalų rinką ir verčia naftos bendroves parduoti benziną ir dyzeliną mažesnėmis nei rinkos kainomis. Dėl to šiandien ukrainiečiai už degalus turi mokėti daug daugiau nei prieš prasidedant karui – šiandien litras benzino ten kainuoja apie 1,32 euro, o litras dyzelino – apie 1,27 euro – anksčiau degalų kainos Ukrainoje buvo panašios kaip Rusijoje ir Baltarusijoje.
