Sausio 22 d. Vilnius oficialiai perėmė prestižinį 2025 m. Europos žaliosios sostinės titulą iš Valensijos. Tai – svarbus Lietuvos sostinės įvykis, parodantis jos siekį tapti ekologiškesniu, tvaresniu ir novatoriškesniu miestu. Atidarymo ceremonija taip pat išplėtė Žaliojo miesto susitarimo tinklą, skatinantį miestus narius priimti dar ambicingesnius aplinkosaugos tikslus. Vilnius šiai iniciatyvai priklauso nuo 2021 m.
Įsipareigojimas siekti tvarumo
„Tapti Europos žaliąja sostine – svarbus Vilniaus pripažinimas ir paskata siekti dar tvaresnės ateities. Šis titulas skatina mus toliau didinti biologinę įvairovę, gerinti gyvenimo kokybę ir iki 2030 m. pasiekti klimato neutralumą“, – renginio metu teigė Vilniaus meras Valdas Benkunskas. Jis pridūrė, kad miesto pastangos bus ne tik naudingos aplinkai, bet ir sukurs jaukesnę gyvenamąją erdvę jo gyventojams.
Aplinkos ministras Povilas Poderskis pabrėžė praktiškos ir tvarios miestų plėtros svarbą. „Žaliasis planas dažnai kritikuojamas kaip biurokratinis ir apsunkinantis, tačiau turime nepamiršti pagrindinių jo tikslų: švaraus oro, vandens ir patogios gyvenamosios aplinkos. Miestai turi ruoštis atsparumui klimato kaitai, o Vilnius rodo pavyzdį“, – sakė jis.
Kodėl Vilnius?
Šį titulą Vilnius pelnė dėl realistiško ir atsakingo požiūrio į klimato iššūkius ir miesto plėtrą. Miesto šūkis „Kuriame žaliausią miestą“ atspindi jo siekį kurti tvarią ateitį, kartu įtraukiant gyventojus į geresnės aplinkos kūrimą. Europos Komisija pripažino Vilniaus atvirumą kalbant apie dabartinius iššūkius ir teigiamai įvertino jo aiškų tvarumo planą.
Žaliojo miesto susitarimo išplėtimas
Per atidarymo ceremoniją prie Žaliojo miesto susitarimo iniciatyvos prisijungė nauji miestai, kurie įsipareigojo užtikrinti švaresnį orą, geresnę vandens kokybę, efektyvų atliekų tvarkymą ir biologinės įvairovės apsaugą. Šio pasirašymo renginio organizavimas dar labiau išryškino Vilniaus lyderystę aplinkosaugos srityje ir jo viziją kurti gamtai draugišką ir į žmones orientuotą miestą.
Žvelgiant į ateitį
Vilniaus ateities planuose numatyta iki 2030 m. tapti neutraliu klimatui, gerinti miesto biologinę įvairovę ir plėsti ekologines iniciatyvas visame mieste. Žaliosios sostinės titulas primena apie nuolatines pastangas, kurių reikia šiems tikslams įgyvendinti.
Kaip manote, kokią įtaką naujosios Vilniaus iniciatyvos turės miesto ateičiai? Pasidalykite savo mintimis ir idėjomis žemiau esančiuose komentaruose!
