Nuo 2024 m. liepos mėn. kiekviename naujai homologuotame automobilyje bus privaloma sistema, apsauganti nuo išsiblaškymo vairuojant. Ji stebės akis ir, pastebėjusi, kad už vairo sėdintis asmuo per ilgai nežiūri į kelią, pradės bent garsiniu signalu raginti jį laikytis tvarkos. Tai sistema, priverčianti vairuotoją žiūrėti į kelią. Už ją mokės vairuotojai.
- Nuo 2024 m. liepos mėn. visuose naujai homologuotuose automobiliuose, o nuo 2026 m. – visuose naujuose automobiliuose bus privaloma įrengti vairuotojo elgsenos stebėjimo sistemą.
- Sistema aktyviai veikia prieš vairuotojo išsiblaškymą, stebėdama jo akis ir reikalaudama, kad vairuotojas žiūrėtų į kelią.
- Pažangi vairuotojo dėmesio blaškymo įspėjimo sistema (angl.
System Advanced Driver Distraction Warning, ADDW) stebi vairuotojo regėjimą ir laikyseną prie vairo.
Vairuotojų nuovargis ir išsiblaškymas kelia didelį pavojų keliuose, ypač automagistralėse ir greitkeliuose.
Be to, Europos kelių eismo saugumo observatorijos atliktas tyrimas rodo, kad įvairi veikla už vairo turi vienodą įtaką eismo įvykio rizikai, tačiau iš esmės bet kokia veikla, išskyrus žiūrėjimą į kelią, didina pavojų.
Didžiausią įtaką mūsų išsiblaškymui daro technologijos apskritai ir ypač mobilieji telefonai. Didžiausią pavojų kelia skambinimas, kuris 12 kartų padidina nelaimingo atsitikimo riziką, o skaitymas ar trumpųjų žinučių rašymas – daugiau nei 6 kartus. Kita vertus, skaitymas riziką padidina beveik 10 kartų, siekimas daiktų – daugiau nei 9 kartus, o siekimas telefono – beveik 5 kartus. Kodėl telefono paėmimas į rankas yra mažiau rizikingas? Tikriausiai todėl, kad paprastai išmanusis telefonas guli toje pačioje vietoje, todėl vairuotojas iš karto žino, kur jo ieškoti.
Technologijos taip pat susijusios su ekranais automobilyje. Jie atitraukia dėmesį tiek, kad 4,6 karto padidina avarijos sukėlimo riziką, 2,3 karto padidina oro kondicionieriaus nustatymų keitimo riziką. O ilgesnį laiką žiūrint į vieną objektą už automobilio ribų – daugiau nei 7 kartus. Palyginimui, valgymas vairuojant riziką padidina 1,8 karto.
Nauji automobiliai stebės vairuotojo elgesį
Europos Komisija (EK) šią problemą sprendžia nuo 2022 m. Nuo tada naujuose automobiliuose turi būti įrengtos vairuotojų nuovargio ir išsiblaškymo aptikimo sistemos. Tačiau automobilių gamintojai turėjo daug laisvės interpretuoti šias taisykles, todėl iš esmės jos neturėjo drastiško poveikio vairuotojų elgesiui. Nuo 2024 m. liepos mėn. jos bus, nes EK sugriežtino taisykles.
Nuo tada kiekvienas naujai homologuotas automobilis privalės turėti standartinę vairuotojo elgsenos stebėjimo sistemą, o nuo 2026 m. – kiekvienas naujas automobilis. Sistema vadinama pažangiąja vairuotojo dėmesio blaškymo įspėjimo sistema (Advanced Driver Distraction Warning, ADDW).
Ji įsijungia, kai automobilis pasiekia 20 km/val. greitį. Sistema padalys vairuotoją supančią erdvę į tris zonas, kurių pagrindinė riba – matomumo į kelią linija. Jei vairuotojas pažvelgs žemiau jos ir išlaikys ten žvilgsnį 6 s, sistema jį įspės. Šis laikas sutrumpėja iki 3,5 s, jei automobilis važiuoja didesniu nei 50 km/h greičiu. Taip pat skaitykite: „Energinių gėrimų poveikis vairuotojų budrumui ir saugumui“.
Nežiūrite į kelią? Automobilis pradės „rėkti“
Automobilio nebus galima suklaidinti vien žvilgsniu į kelią. Vairuotojas turės ilgiau laikyti akis zonoje, kurią sistema laiko teisinga. Arba pamiršti apgaudinėjimą paprasčiausiai uždengus jutiklius, nes sprendimas pagrįstas akių judesių stebėjimu per kameras. Uždengus kameras, sistema nuolat įspės apie išsiblaškymą arba gedimą. Pati signalizavimo apie išsiblaškymą forma nėra maloni, ji pagrįsta garsiniais ir grafiniais (pvz., prietaisų skydelyje) arba jutiminiais signalais. Jį bus galima išjungti, bet ne visam laikui. Jį privalomai įsijungs po kiekvieno kito variklio užvedimo.
ADDW sistema stebi ne tik vairuotojo regėjimą, bet ir jo bendrą laikyseną prie vairo, ypač tai, ar jis neužmiega. Svarbi bus ir rankų ar galvos padėtis, kurią taip pat stebės budrios kameros. Taip pat skaitykite: „Didelė naujų automobilių problema. Pasirodo tik žiemą“.
Automobiliai jau turi šią technologiją
Toks sprendimas jau taikomas, pavyzdžiui, naujajame „Hyundai Kona“, kuriame ilgai žiūrint į centrinę konsolę įjungiamas garsinis ir grafinis laikrodžių indikatorius (raudona akis). Kita vertus, 5 ir 7 serijos BMW automobiliuose ši technologija buvo naudojama siekiant užtikrinti pusiau autonominį vairavimą nelaikant rankų ant vairo. Ten kameros leidžia automobilį valdyti „akimis“, t. y. kol vairuotojas žiūri į kelią, automobilis vairuoja pats, o rankos tuo metu yra laisvos.
Europos Sąjungos įvedamais pakeitimais siekiama padėti įgyvendinti tikslą iki 2030 m. 50 proc. sumažinti aukų skaičių.
