Šiauliuose pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje 56 metų įmonės vadovas kaltinamas ilgus metus klastojęs finansinius dokumentus. Tyrimas atskleidė, kad dėl šios schemos valstybė galėjo netekti daugiau nei 40 tūkst. eurų mokesčių.
Įtariama – tyčinis apskaitos iškraipymas
Kaip praneša Šiaulių apygardos prokuratūra, teismui perduota byla dėl Šiaulių rajone veikiančios uždarosios akcinės bendrovės direktoriaus, kuris 2018–2020 metais galimai tyčia apgaulingai tvarkė įmonės buhalteriją. Įmonė specializavosi naujų automobilių padangų prekyboje.
Ikiteisminį tyrimą atliko Šiaulių apskrities policijos Kriminalinės policijos pareigūnai. Jie nustatė, kad vadovas nurodydavo darbuotojams buhalterinėje programoje koreguoti padangų kainas, taip iškreipdamas tikrąją finansinę situaciją.
Neapskaityta daugiau nei 130 tūkst. eurų pajamų
Bylos duomenimis, per dvejus metus parduota daugiau nei 26 500 padangų, tačiau dalies jų pajamos – mažiausiai po 5 eurus už vienetą – nebuvo įtrauktos į apskaitą. Bendra neskaidriai tvarkytų pajamų suma siekia per 130 tūkst. eurų.
Papildomi šešėliniai sandoriai
Be to, direktorius nepateikė buhalterinių dokumentų, susijusių su 30 padangų ir 12 ratlankių pardavimu, kurių vertė viršijo 2 tūkst. eurų. Taip pat nebuvo dokumentų, pagrindžiančių 528 padangų gavimą bei 1 700 padangų ir ratlankių sunaudojimą.
Pasekmės – neįmanoma nustatyti realios įmonės finansinės padėties
Dėl visų šių pažeidimų nebuvo įmanoma tiksliai įvertinti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio. Tyrimo metu paaiškėjo, kad direktorius veikė sąmoningai ir siekė išvengti daugiau nei 40 tūkst. eurų mokesčių valstybei.
Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė civilinį ieškinį – daugiau nei 40 tūkst. eurų sumai. Tai pabrėžia, kad valstybinės institucijos siekia atgauti prarastas lėšas.
Kokios bausmės gresia kaltinamajam?
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, už tokius veiksmus numatyta bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų. Šiuo metu byla nagrinėjama Šiaulių apylinkės teisme.
Verslo skaidrumas – visos visuomenės interesas
Ekspertai pabrėžia, kad tokios bylos parodo, kokia svarbi yra skaidri buhalterija ir kontrolės mechanizmai, ypač srityse, kuriose didelis prekių judėjimas ir apyvarta.
„Kuo mažiau skaidrumo apskaitoje, tuo didesnė rizika piktnaudžiavimui“, – teigia nepriklausomos audito įmonės atstovas. – „Svarbu, kad įmonės ne tik laikytųsi teisės aktų, bet ir įdieginėtų vidines kontrolės sistemas.“
Kaip manote, ar pakankamai kontroliuojamas verslo skaidrumas Lietuvoje? Pasidalinkite savo nuomone komentaruose!
