Nuo 2019 m. Lietuvos gyventojai gavo daugiau nei 63 mln. eurų subsidijų, kad galėtų rinktis ekologiškesnį transportą. Įgyvendinant įvairias Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) administruojamas paramos programas, iš kelių buvo pašalinta daugiau kaip 44 tūkst. taršių transporto priemonių, kurios reikšmingai prisidėjo prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo.
Kokia parama teikiama?
Šiuo metu APVA vykdo tris kvietimus, pagal kuriuos gyventojams, pasirinkusiems mažiau taršius judumo sprendimus, siūlomos kompensacijos. Nesvarbu, ar persėdate į elektromobilį, dviratį, ar viešąjį transportą, tikėtina, kad yra programa, kuria galite pasinaudoti.
1. Kompensacijos už alternatyvų judumą
Šia programa galima naudotis nuo 2020 m. ir ji skatina naudotis dviračiais, elektriniais paspirtukais ir viešuoju transportu. Atsisakę taršaus automobilio, asmenys gali gauti:
- 300 eurų už dviratį arba elektrinį paspirtuką
- 500 eurų už elektrinį dviratį, triratį ar keturratį
- iki 1 000 eurų viešojo transporto bilietams arba mobilumo programėlių (dalijimosi dviračiais / paspirtukais / automobiliais) papildymui
Šiuo metu parama pasinaudojo daugiau nei 45 000 žmonių, o išmokėta daugiau nei 35 mln. eurų. Ketvirtajame etape, kuris paskelbtas 2024 m., jau paskirstyta daugiau kaip 6 mln. eurų. Paraiškas dar galima teikti.
2. Parama elektra varomoms transporto priemonėms įsigyti
Nuo 2022 m. vidurio gyventojai gali kreiptis dėl kompensacijos perkant naujus ar naudotus elektromobilius. Galima parama apima:
- 5 000 eurų naujam elektromobiliui
- 2 500 eurų už naudotą elektromobilį
Ši schema pasirodė esanti itin populiari. APVA jau išmokėjo daugiau kaip 18 mln. eurų beveik 5 600 pareiškėjų. Paraiškos bus priimamos iki 2026 m. pabaigos, o bendras skirtas biudžetas sieks 35 mln. eurų.
3. Mažai taršių automobilių įsigijimo paskata
Kita vykdoma programa remia tuos, kurie taršų automobilį pakeičia ekologiškesne transporto priemone. Pareiškėjai gauna 1 000 eurų kompensaciją. Nuo paskutinio jos taikymo pradžios 2024 m. pradžioje išmokėta beveik 2,7 mln. eurų. Iš viso šiam etapui skirta 5 mln. eurų, o paraiškos vis dar priimamos.
Kodėl šios priemonės svarbios
Pagal 2023 m. duomenis, Lietuva išmetė 17,9 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, iš kurių 34,4 % – didžiausia dalis – teko transporto sektoriui. Iš jų kelių transportui teko 97,5 proc. išmetamųjų teršalų, iš kurių 53,8 proc. sudarė lengvieji automobiliai, o 41,3 proc. sunkiasvorės transporto priemonės
Transporto išmetamų teršalų kiekio mažinimas yra labai svarbus siekiant nacionalinių klimato tikslų. Šios subsidijos padeda sparčiau pereiti prie tvarių transporto rūšių, nes mažina finansines kliūtis.
Valstybės institucijos rodo pavyzdį
Lietuvos valstybinė miškų tarnyba per viešuosius pirkimus neseniai įsigijo 88 naujas elektrines transporto priemones, kurios dabar dirba visuose regioniniuose padaliniuose. Jos taip pat įrengė įkrovimo stoteles visoje šalyje. Aplinkos apsaugos departamentas išsinuomojo 16 elektromobilių, o tai rodo ryškų institucinį perėjimą prie švaresnio judumo.
Dviračių transporto skatinimas ir infrastruktūros plėtra
Vis daugiau miestiečių renkasi dviračius, o ne automobilius, ypač didėjant eismo spūstims. Savivaldybės investuoja į dviračių infrastruktūros plėtrą ir gerinimą, remdamosi Aplinkos ministerijos parengtomis tvarių miestų gairėmis.
Šios gairės skatina darnų judumą, atsakingą vartojimą ir atsparumą klimato kaitai. Ministerija taip pat patvirtino dviračių infrastruktūros projektų architektūrinės kokybės vertinimo metodiką, užtikrinančią aukštesnius projektavimo ir įgyvendinimo standartus.
Ateities planai
- Naujos teisės aktų pataisos sudarys sąlygas remti dviračių saugyklų statybą renovuojant būstus
- Toliau dedamos pastangos integruoti darnų judumą į miestų planavimą
- Modernizacijos fondas toliau rems mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančio transporto projektus bent iki 2026 m.
Viešoji diskusija dėl ilgalaikių tikslų
Gegužės 30 d. Lietuvos Respublikos Seime vyko vieša diskusija „Kryptis – 2030: kiek ekologiškas bus Lietuvos transportas?“. Įstatymų leidėjai, ministerijų atstovai ir verslo lyderiai nagrinėjo ekonomiškai efektyvius būdus, kaip mažinti iškastinio kuro vartojimą ir remti įmones, investuojančias į dekarbonizaciją.
Kokia jūsų nuomonė? Pasidalykite savo mintimis komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
