Eismo spūstys – visuotinė problema, tačiau Filipinuose valdžios institucijos įgyvendino unikalią strategiją, kaip sumažinti chaosą keliuose. „Numerių kodavimo schema“, oficialiai vadinama vieninga transporto priemonių naudojimo mažinimo programa (UVVRP), riboja privačių transporto priemonių naudojimą tam tikromis dienomis ir tam tikru laiku pagal paskutinį valstybinio numerio ženklo skaitmenį.
Nors šia sistema siekiama sumažinti spūstis ir išmetamųjų teršalų kiekį, ji sukėlė nenumatytų pasekmių, pavyzdžiui, padaugėjo namų ūkių, kurie, norėdami apeiti apribojimus, įsigyja kelis automobilius su skirtingais valstybinio numerio ženklais.
Kodavimo schemos paaiškinimas
UVVRP, įgyvendinama tokiuose miestuose kaip Manila, Baguio ir Dagupanas, draudžia transporto priemonėms tam tikromis dienomis važiuoti piko valandomis. Pavyzdžiui, pirmadieniais negalima važiuoti 1 arba 2 numeriais, o 3 ir 4 numeriais – antradieniais. Šie apribojimai daugumoje miestų taikomi nuo 7:00 iki 10:00 ir nuo 17:00 iki 20:00, o kai kuriose vietovėse draudimai galioja visą dieną.
Sistemos spragos
Nepaisant ketinimų, daugelis pasiturinčių filipiniečių apeina taisykles ir turi kelias transporto priemones su įvairiais valstybiniais numeriais. Kaip pastebėjo vienas „Reddit“ naudotojas: „Sistemos tikslas nepasiektas, nes tie, kurie gali sau tai leisti, tiesiog nusiperka daugiau automobilių.“
Be to, padėtį dar labiau apsunkina viešojo transporto problemos. Daugiau kaip 13 mln. gyventojų Manilos metropolitene naudojasi tik trimis metro linijomis ir vienu priemiestiniu traukiniu, todėl daugeliui asmeniniai automobiliai tebėra būtini.
Žaliosios transporto priemonės gauna leidimą
Mažai taršioms transporto priemonėms, pavyzdžiui, elektriniams ir hibridiniams automobiliams, šios taisyklės netaikomos, jei jos atitinka Energetikos departamento (DOE) standartus. Tokie populiarūs modeliai kaip „Tesla Model Y“, „Toyota RAV4 Hybrid“ ir „BYD Atto 3“ gali būti atleidžiami nuo mokesčių, taip skatinant ekologiškesnes alternatyvas.
Kitų šalių pavyzdžiu
Filipinai nėra vieninteliai, kurie kovai su spūstimis taiko numerio ženklų apribojimus. Panašias sistemas skirtingai sėkmingai įgyvendino Indonezijos, Kolumbijos ir Kinijos miestai.
Kas toliau?
Nors kodavimo sistema turi kritikų, valdžios institucijos ieško būdų, kaip pagerinti viešąjį transportą ir skatinti ekologiškų transporto priemonių naudojimą. Išlieka klausimas: ar griežtesnis vykdymo užtikrinimas ir paskatos gali padaryti sistemą veiksmingesnę ir nenubausti mažiau pasiturinčių piliečių?
Ką manote apie šias kelių eismo taisykles? Ar kitos šalys turėtų priimti panašias schemas? Pasidalykite savo mintimis žemiau esančiuose komentaruose!